Stavangerio deklaracija: ar skaitymas popieriuje ir ekrane skiriasi?

Dėstytojai, mokytojai ir kiti pedagogai turėtų atsižvelgti į tai, kad spartus ir neapgalvotas knygų, popieriaus ir pieštukų atsisakymas mokymo procesuose juos keičiant skaitmeniniais ekranais nėra neutralus. Išskyrus atvejus, kai skaitmeninės mokymosi priemonės yra kruopščiai apgalvotos ir sukurtos, skaitymo popieriuje atsisakymas gali lemti vaikų skaitymo ir kritinio mąstymo įgūdžių raidą.

Pastaruosius ketverius metus Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos E-READ nariai tyrė skaitmeninimo poveikį skaitymui. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip skaitytojai, ypač vaikai ir jaunimas, suvokia ir prisimena spausdintą ir skaitmeniniuose ekranuose skaitomą tekstą. Stavangerio deklaracija, kurią pasirašė gerokai daugiau nei šimtas mokslininkų (tarp jų ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai Elena Macevičiūtė, Arūnas Gudinavičius, Andrius Šuminas ir Vincas Grigas), yra pagrįsta įvairių mokslo sričių ekspertų, turinčių skirtingą patirtį ir požiūrį, tyrimais, joje pateikiama rezultatų santrauka. Deklaracija teigia, kad perėjimas nuo skaitymo popieriuje prie skaitymo skaitmeniniuose įrenginiuose nėra neutralus.

Viena iš pagrindinių deklaracijos išvadų yra ta, kad skaitmeninis tekstas gali būti suvokiamas gana gerai, jei yra tinkamai pateiktas skaityti ekrane ir pritaikytas prie skaitytojo poreikių. Tačiau jei skaitmeninis tekstas yra pateiktas netinkamai ir nepritaikytas prie skaitytojų poreikių, pastebima, kad skaitytojai pervertina savo teksto suvokimo gebėjimus, nes skaitymas ekrane tampa nekoncentruotas, panašus į paviršutinišką teksto skenavimą.

Tyrimai rodo, kad popierius išlieka pageidautina skaitymo priemonė ilgesniems tekstams, ypač kai siekiama gilesnio teksto suvokimo. 54 mokslinių studijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 170 000 dalyvių, analizė liudija, kad ilgas informacinis tekstas (pvz., monografija, vadovėlis ar pan.) suvokiamas geriau, kai jis skaitomas popieriuje, o ne ekranuose. Skirtumas ypač išryškėja, kai skaitytojas skuba. Šis efektas nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo turėtos skaitymo patirties. Skirtumų nepastebėta, kai skaitoma grožinė literatūra.

Tyrimai taip pat rodo, kad skaitymas yra ne tik laisvalaikio praleidimo, mokymosi, informacijos gavimo būdas. Tam tikro ilgio ir sudėtingumo tekstų skaitymas gali skatinti psichinį dėmesį, kantrybę ir discipliną, siūlo emocines ir estetines patirtis, didina kalbines žinias, ekonominę ir asmeninę skaitančio žmogaus gerovę. Paviršutiniškas tekstų skenavimas nesuteikia tokios naudos.

Šiandieninėje hibridinėje skaitymo aplinkoje popierius ir skaitmeniniai ekranai pasižymi skirtingais privalumais atsižvelgiant į skirtingus skaitymo tikslus. Stavangerio deklaracija ragina atsargiai diegti skaitmenines technologijas į švietimą ir toliau tirti klausimus, susijusius su ekranų technologijomis ir skaitymo suvokimu.

Dėstytojai, mokytojai ir kiti pedagogai turėtų atsižvelgti į tai, kad spartus ir neapgalvotas knygų, popieriaus ir pieštukų atsisakymas mokymo procesuose juos keičiant skaitmeniniais ekranais nėra neutralus. Išskyrus atvejus, kai skaitmeninės mokymosi priemonės yra kruopščiai apgalvotos ir sukurtos, skaitymo popieriuje atsisakymas gali lemti vaikų skaitymo ir kritinio mąstymo įgūdžių raidą.

Visa Stavangerio deklaracija

VU naujienos