Tarptautinės vertėjų dienos proga – Šv. Jeronimo premijos geriausiems vertėjams. 2015 m. Šv. Jeronimo premijų laureatais paskelbti vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka. Premijos bus įteiktos rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) ir Lietuvos kultūros ministerija.
Šv. Jeronimo premija 2015 metais Renatai Zajančkauskaitei skirta už latvių literatūros vertimą, ypač už lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą. Darbų vertinimo komisiją sudarė poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas, vertėja ir redaktorė Daiva Daugirdienė, vertėjos Jonė Ramunytė ir Giedrė Sodeikienė bei literatūrologė Donata Mitaitė.
Dmytro Čerednyčenkai Šv. Jeronimo premija skirta už lietuvių literatūros vertimus į ukrainiečių kalbą, ilgametį darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių. Vertinimo komisija, svarčiusi D. Čerednyčenkos kandidatūrą, rašytojai ir vertėjai Vytautas Dekšnys ir Birutė Jonuškaitė, vertėja Kazimiera Astratovienė, Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė, Tarptautinių kultūros programų centro direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Apie Šv. Jeronimo premijos laureatus
Iš Biržų kilusi vertėja Renata Zajančkauskaitė baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, dirbo „Vagos“, „Šviesos“ leidyklose, taip pat kūrybinį darbą pagal sutartis, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungos grožinės literatūros vertėjų profesinei organizacijai, jau dvidešimt penktus metus yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Latvių literatūros vertėja į lietuvių kalbą Renata Zajančkauskaitė Latvijoje apdovanota Trijų žvaigždžių ordinu už tai, kad jos verstos knygos atskleidė esminius latvių literatūros, istorijos, kultūros aspektus. Vertėjos plunksnai pasidavė ir gana savitas žinomos latvių prozininkės Dagnijos Zigmontės romanas „Laintų prakeikimas“ (Laintu lāsts; Vaga, 1989), kuriame tragiški žmonių likimai pasakojami sakmių intonacijomis. Renata Zajančkauskaitė yra išvertusi tris kitos žymios latvių prozininkės Reginos Ezeros romanus: „Neregima ugnis“ (Zemdegas; Vaga, 1984), „Prievarta“ (Varmācība) ir „Išdavystė“ (Nodevība) – Vaga, 1992.
Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto 2008 m. išleistoje knygoje „Latviai, estai ir lietuviai: literatūriniai ir kultūros kontaktai“ rašoma: „Zajančkauskaitę drąsiai galima vadinti R. Ezeros vertėja: jai pavyko lietuvių kalba tartum iš naujo sukurti R. Ezeros pasakojimo polifoniją, įsiklausyti į personažų sielos virpesius.“ Vertėja subtiliai išsaugo ir atskleidžia kintantį kūrinių ritmą bei intonacijas, ypač gilinasi į veikėjų psichologiją.
Zajančkauskaitė, jei tik galėdavo, palaikė ryšį su verčiamų knygų autoriais, ypatingą aktyvumą ir ryžtą parodė versdama Uldžio Gėrmanio (Uldis Ģērmanis) „Latvių tautos nutikimus“ (Latviešu tautas piedzīvojumi; Šviesa, 1998): knygos, kurioje beletristiškai patraukliai (ir su daugybe poezijos citatų) papasakota latvių bei Latvijos istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, autorius 1945 m. buvo pasitraukęs į Švediją. Šios knygos tik penktas leidimas tegalėjo išeiti Latvijoje (1990 m.). Vertėja rado būdą, kaip pasiekti autorių. Specialiai parašytą pratarmę „Brolių tautos skaitytojams“ Uldis Germanis atsiuntė iš Stokholmo 1997 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų gruodžio mėnesį autorius mirė. Lietuviškai knyga pasirodė, kaip minėta, jau 1998 m. Šiam leidimui rašytą pratarmę autorius baigia taip: „Tebūnie man leista išreikšti viltį, jog ši savita knyga padės suprasti mūsų tautų bendrą dalią ir paskatins bendradarbiauti ateityje. Už šio leidinio tapsmą didelės padėkos nusipelno rūpestinga vertėja ir „Šviesos“ leidykla.“
Renata Zajančkauskaitė Lietuvos skaitytojus supažindino su iškiliosios latvių rašytojos, filosofės, eseistės Zentos Maurinios (Mauriņa, 1897–1978) šviesia humanistine kūryba. 1998 m. „Šviesos“ leidykla išleido Z. Maurinios eseistikos rinkinį „Knyga apie žmones ir daiktus“ (Grāmata par cilvēkiem un lietām), 2013 m. – knygą „Meilės poros“ (Mīlas pāri) – subtiliai papasakotas žinomų Europos kultūros asmenybių gyvenimo ir santykių istorijas.
Lygiai po dviejų mėnesių nuo Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmių, lapkričio 30-ąją, Ukraina švęs Dmytro Čerednyčenkos gimimo 80-metį. Šio kūrėjo vardas Ukrainoje garsus ir daugialypis: jis poetas ir prozininkas, vertėjas ir pedagogas, menotyrininkas ir visuomenės veikėjas. Dmytro Čerednyčenka per gyvenimo dešimtmečius yra išvertęs ir kitų tautų (čekų, slovakų, latvių, baltarusių, lenkų) literatūros, bet daugiausia vis dėlto yra nuveikęs dirbdamas dėl lietuvių literatūros bei jos populiarinimo Ukrainoje.
Surinkus į vieną vietą visus D. Čerednyčenkos vertimus, išeitų ištisa lietuvių literatūros antologija: nuo liaudies pasakų ir Kristijono Donelaičio „Metų“ iki Vytauto Račicko ir Vytauto V. Landsbergio, nors šiomis pavardėmis Dmytro vertimai chronologiškai ir nesibaigia. Jos tik mums nurodo, kokia jam, ir kaip poetui, ir kaip vertėjui, svarbi yra įvairiausių žanrų literatūra vaikams bei paaugliams.
D. Čerednyčenka daugiausia verčia lietuvių literatūros klasika tapusius poetų Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Martyno Vainilaičio kūrinius; prozos autorių Vinco Mykolaičio-Putino, Vytauto Bubnio, Juozo Apučio darbus. Visgi Dmytro Čerednyčenka pirmiausia yra poetas, tad ir skelbta daugiausia poezijos vertimų: Algimanto Baltakio, Albino Bernoto, Vytauto P. Bložės, Kazio Bradūno, Vlado Braziūno, Daivos Čepauskaitės, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, Jono Juškaičio, Mykolo Karčiausko, Kosto Kubilinsko, Maironio, Eduardo Mieželaičio ir daugelio kitų.
„Ukrainoje Dmytro – ir savo kartos, ir daug jaunesnių literatūros žmonių autoritetas: sąžinės, literatūros išmanymo bei skonio. Šiuo, taip pat savos bei vertimo kūrybos meistrystės požiūriu Dmytro yra nepralenkiams Ukrainos jaunuomenės mokytojas, ugdytojas – ir savo pavyzdžiu, ir tiesiog pedagoginiu darbu dešimtmečius veikiančiame savo kūrybiniame seminare prie Ukrainos rašytojų sąjungos. Lietuvių literatūrai šįkart šypsosi laimė, kad skaitytojus, taip pat ir jaunus, Ukrainoje ji pasiekia iš dosnių ir patikimų vertimo profesionalo rankų“, – apie vertėją rašoma skelbiama Lietuvos vertėjų sąjungos pranešime.
Apie premiją
Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui. Antroji premija skiriama grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje.
Pagal Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos informaciją parengė Viktorija Steniulytė
Šaltinis čia
Audrius Musteikis. Vertėja Renata Zajančkauskaitė: neregima ugnis
