Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Šią sa­vai­tę Sei­me vy­ku­sia­me mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų su­si­ti­ki­me su tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų moks­lei­vių tė­vais mi­nis­te­ri­jos Pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė As­ta Ni­da Po­de­rie­nė sa­kė, kad ti­kri­nant ket­vir­to­kų ir pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo ge­bė­ji­mus, ru­sai ir len­kai pa­si­ro­do pra­sčiau nei lie­tu­viai, nors vi­si skai­to teks­tus sa­vo gim­tą­ja kal­ba.

„Sup­ras­ti teks­tus, juos ly­gin­ti, juos ver­tin­ti – tai yra uni­ver­sa­lūs mąs­ty­mo ge­bė­ji­mai, ku­rie rei­ka­lin­gi ne­svar­bu ko­kia kal­ba mo­ko­ma­si“, – pa­brė­žė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė, ra­gi­nu­si su­si­rin­ku­sius tė­vus ska­tin­ti vai­kus skai­ty­ti ir gim­tą­ja kal­ba.Ji tei­gė, kad tau­ti­nių ma­žu­mų ket­vir­to­kų ir pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo ge­bė­ji­mai yra maž­daug de­šim­ta­da­liu pra­stes­ni nei lie­tu­vių moks­lei­vių.„Gim­to­sios kal­bos mo­ky­ma­sis tu­rė­tų pa­dė­ti, nes jie skai­to teks­tus, jie ly­gi­na cha­rak­te­rius, jie mo­ko­si li­te­ra­tū­ros pa­gal tuos pa­čius pri­nci­pus: pa­grin­di­nė min­tis, prob­le­ma­ti­ka ir ki­ti da­ly­kai, ta­čiau tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai ro­do, jie ne­pa­sie­kia vi­du­ti­niš­kai to­kių pa­čių re­zul­ta­tų kaip mo­kyk­lo­se lie­tu­vių kal­ba“, – BNS po dis­ku­si­jos sa­kė A.N.Po­de­rie­nė.

Ji aiš­ki­no, kad 12 kla­sės eg­za­mi­nuo­se ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas skir­tin­gas kal­bos tai­syk­lių iš­ma­ny­mas, ta­čiau ge­bė­ti at­sa­ky­ti į te­mą, ar­gu­men­tuo­ti tu­rė­tų vi­si vie­no­dai. Jos tei­gi­mu, ge­riau ug­dy­ti pa­sta­ruo­sius ge­bė­ji­mus tu­rė­tų pa­dė­ti nau­jos lie­tu­vių kal­bos prog­ra­mos.

Kaip skelb­ta, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Aud­ro­nė Pi­trė­nie­nė sau­sio pa­bai­go­je pa­tvir­ti­no nau­jas lie­tu­vių kal­bos prog­ra­mas 1–10 kla­sėms.

Į lie­tu­vių kal­bos pra­di­nio ug­dy­mo prog­ra­mą pir­mą kar­tą įtrauk­tas pri­va­lo­mos li­te­ra­tū­ros są­ra­šas. Be to, nu­ma­to­ma, kad pra­di­nė­se kla­sė­se dau­giau dė­me­sio bus ski­ria­ma skai­ty­mo ge­bė­ji­mams ug­dy­ti, taip pat ra­šy­mo pra­kti­kai, nu­ro­do mi­nis­te­ri­ja.

5–10 kla­sių lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ug­dy­mo prog­ra­mo­je di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas raš­tin­gu­mo įgū­džiams for­muo­ti ir skai­ty­mo ge­bė­ji­mams stip­rin­ti. Grįž­ta­ma prie tra­di­ci­nių raš­tin­gu­mo ug­dy­mo bū­dų – dik­tan­tų ir at­pa­sa­ko­ji­mų ra­šy­mo. Taip pat bus mo­ko­ma mo­der­nių ko­mu­ni­ka­vi­mo for­mų: ra­šy­ti elek­tro­ni­nius laiš­kus, ži­nu­tes, dirb­ti su įvai­riais šal­ti­niais in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je.

Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­grin­di­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta ir daug kū­ry­bi­nio skir­tin­gų žan­rų teks­tų (in­ter­viu, esė ir kt.) ra­šy­mo pra­kti­kos – taip esą sie­kia­ma ug­dy­ti mo­ki­nių kū­ry­biš­ku­mą.

Anot mi­nis­te­ri­jos, moks­lei­viai tu­rės skai­ty­ti me­ni­niu po­žiū­riu ver­tin­giau­sią lie­tu­vių kla­si­kos ir šiuo­lai­ki­nę li­te­ra­tū­rą, taip pat už­sie­nio li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius, ku­riuos skai­to bend­raam­žiai ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se.

„Pa­gal nau­jas prog­ra­mas bus nuo­sek­liau mo­ko­ma raš­tin­gu­mo, stip­ri­na­mi skai­ty­mo ge­bė­ji­mai“, – tei­gia mi­nis­te­ri­ja.

Nuo šių me­tų rug­sė­jo pa­gal nau­ją lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­grin­di­nio ug­dy­mo bend­rą­ją prog­ra­mą pra­dės mo­ky­tis 5, 7, 9 (gim­na­zi­jos I) kla­sių mo­ki­niai. Pa­gal nau­ją lie­tu­vių kal­bos pra­di­nio ug­dy­mo bend­rą­ją prog­ra­mą 1 ir 3 kla­sė­je pra­dės mo­ky­ti tos mo­kyk­los, ku­rios yra pa­si­ren­gu­sios ją įgy­ven­din­ti. Nuo 2017 me­tų rug­sė­jo pa­gal nau­ją­sias prog­ra­mas mo­ky­sis vi­si 1–10 (gim­na­zi­jos I-II) kla­sių mo­ki­niai.

Lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tai jau ke­le­rius me­tus lai­ko su­vie­no­din­tą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, bet ver­ti­nant tau­ti­nių ma­žu­mų dar­bus dar lei­džia­ma pa­da­ry­ti dau­giau klai­dų.

Vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­za­mi­ną per­nai iš­lai­kė apie 90 proc. abi­tu­rien­tų, ku­rie mo­kė­si mo­kyk­lo­se lie­tu­vių mo­ko­mą­ja kal­ba, ir apie 84 proc. be­si­mo­kiu­sių­jų mo­kyk­lo­se tau­ti­nių ma­žu­mų kal­bo­mis.