Tautinėms mažumoms padėtų geresnės savo kalbos žinios

Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Šią sa­vai­tę Sei­me vy­ku­sia­me mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų su­si­ti­ki­me su tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų moks­lei­vių tė­vais mi­nis­te­ri­jos Pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė As­ta Ni­da Po­de­rie­nė sa­kė, kad ti­kri­nant ket­vir­to­kų ir pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo ge­bė­ji­mus, ru­sai ir len­kai pa­si­ro­do pra­sčiau nei lie­tu­viai, nors vi­si skai­to teks­tus sa­vo gim­tą­ja kal­ba.
„Sup­ras­ti teks­tus, juos ly­gin­ti, juos ver­tin­ti – tai yra uni­ver­sa­lūs mąs­ty­mo ge­bė­ji­mai, ku­rie rei­ka­lin­gi ne­svar­bu ko­kia kal­ba mo­ko­ma­si“, – pa­brė­žė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė, ra­gi­nu­si su­si­rin­ku­sius tė­vus ska­tin­ti vai­kus skai­ty­ti ir gim­tą­ja kal­ba.Ji tei­gė, kad tau­ti­nių ma­žu­mų ket­vir­to­kų ir pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo ge­bė­ji­mai yra maž­daug de­šim­ta­da­liu pra­stes­ni nei lie­tu­vių moks­lei­vių.„Gim­to­sios kal­bos mo­ky­ma­sis tu­rė­tų pa­dė­ti, nes jie skai­to teks­tus, jie ly­gi­na cha­rak­te­rius, jie mo­ko­si li­te­ra­tū­ros pa­gal tuos pa­čius pri­nci­pus: pa­grin­di­nė min­tis, prob­le­ma­ti­ka ir ki­ti da­ly­kai, ta­čiau tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai ro­do, jie ne­pa­sie­kia vi­du­ti­niš­kai to­kių pa­čių re­zul­ta­tų kaip mo­kyk­lo­se lie­tu­vių kal­ba“, – BNS po dis­ku­si­jos sa­kė A.N.Po­de­rie­nė.

Ji aiš­ki­no, kad 12 kla­sės eg­za­mi­nuo­se ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas skir­tin­gas kal­bos tai­syk­lių iš­ma­ny­mas, ta­čiau ge­bė­ti at­sa­ky­ti į te­mą, ar­gu­men­tuo­ti tu­rė­tų vi­si vie­no­dai. Jos tei­gi­mu, ge­riau ug­dy­ti pa­sta­ruo­sius ge­bė­ji­mus tu­rė­tų pa­dė­ti nau­jos lie­tu­vių kal­bos prog­ra­mos.

Kaip skelb­ta, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Aud­ro­nė Pi­trė­nie­nė sau­sio pa­bai­go­je pa­tvir­ti­no nau­jas lie­tu­vių kal­bos prog­ra­mas 1–10 kla­sėms.

Į lie­tu­vių kal­bos pra­di­nio ug­dy­mo prog­ra­mą pir­mą kar­tą įtrauk­tas pri­va­lo­mos li­te­ra­tū­ros są­ra­šas. Be to, nu­ma­to­ma, kad pra­di­nė­se kla­sė­se dau­giau dė­me­sio bus ski­ria­ma skai­ty­mo ge­bė­ji­mams ug­dy­ti, taip pat ra­šy­mo pra­kti­kai, nu­ro­do mi­nis­te­ri­ja.

5–10 kla­sių lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ug­dy­mo prog­ra­mo­je di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas raš­tin­gu­mo įgū­džiams for­muo­ti ir skai­ty­mo ge­bė­ji­mams stip­rin­ti. Grįž­ta­ma prie tra­di­ci­nių raš­tin­gu­mo ug­dy­mo bū­dų – dik­tan­tų ir at­pa­sa­ko­ji­mų ra­šy­mo. Taip pat bus mo­ko­ma mo­der­nių ko­mu­ni­ka­vi­mo for­mų: ra­šy­ti elek­tro­ni­nius laiš­kus, ži­nu­tes, dirb­ti su įvai­riais šal­ti­niais in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je.

Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­grin­di­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta ir daug kū­ry­bi­nio skir­tin­gų žan­rų teks­tų (in­ter­viu, esė ir kt.) ra­šy­mo pra­kti­kos – taip esą sie­kia­ma ug­dy­ti mo­ki­nių kū­ry­biš­ku­mą.

Anot mi­nis­te­ri­jos, moks­lei­viai tu­rės skai­ty­ti me­ni­niu po­žiū­riu ver­tin­giau­sią lie­tu­vių kla­si­kos ir šiuo­lai­ki­nę li­te­ra­tū­rą, taip pat už­sie­nio li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius, ku­riuos skai­to bend­raam­žiai ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se.

„Pa­gal nau­jas prog­ra­mas bus nuo­sek­liau mo­ko­ma raš­tin­gu­mo, stip­ri­na­mi skai­ty­mo ge­bė­ji­mai“, – tei­gia mi­nis­te­ri­ja.

Nuo šių me­tų rug­sė­jo pa­gal nau­ją lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­grin­di­nio ug­dy­mo bend­rą­ją prog­ra­mą pra­dės mo­ky­tis 5, 7, 9 (gim­na­zi­jos I) kla­sių mo­ki­niai. Pa­gal nau­ją lie­tu­vių kal­bos pra­di­nio ug­dy­mo bend­rą­ją prog­ra­mą 1 ir 3 kla­sė­je pra­dės mo­ky­ti tos mo­kyk­los, ku­rios yra pa­si­ren­gu­sios ją įgy­ven­din­ti. Nuo 2017 me­tų rug­sė­jo pa­gal nau­ją­sias prog­ra­mas mo­ky­sis vi­si 1–10 (gim­na­zi­jos I-II) kla­sių mo­ki­niai.

Lie­tu­vių ir tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tai jau ke­le­rius me­tus lai­ko su­vie­no­din­tą lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, bet ver­ti­nant tau­ti­nių ma­žu­mų dar­bus dar lei­džia­ma pa­da­ry­ti dau­giau klai­dų.

Vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­za­mi­ną per­nai iš­lai­kė apie 90 proc. abi­tu­rien­tų, ku­rie mo­kė­si mo­kyk­lo­se lie­tu­vių mo­ko­mą­ja kal­ba, ir apie 84 proc. be­si­mo­kiu­sių­jų mo­kyk­lo­se tau­ti­nių ma­žu­mų kal­bo­mis.

Lietuvosžinios