V. Daujotytė Rašytojų bendruomenės akivaizdoje

Literatūrologė V. Daujotytė-Pakerienė. E. Levin nuotrauka

Literatūros mėnraštis „Metai“ (2019 m. Nr. 4)

Kai pasirodys balandžio „Metai“, jau bus įvykęs rinkiminis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, aptarti eiliniai (ir neeiliniai) „einamieji reikalai“, išsirinkta valdyba, pirmininkas ar pirmininkė, kiekvienai bendrijai būtinoji valdžia, tvarkanti ir tarnaujanti. Geriau ar blogiau. Nėra šalies, kur nebūtų (ar jau nebebūtų) rašytojų.

Rašytojas – žodis iš Mikalojaus Daukšos, vieno pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų, Jakubo Wujeko mažosios postilės „Postilla Catholicka“ vertėjo. Jurgis Lebedys laikė M. Daukšą vertėju menininku. Vertėjas menininkas – tas pats rašytojas, veikiantis kalba, kalbos kūrėjas. „Postilei“, vienam svarbiausių lietuvių kalbos paminklų, išleistų Vilniuje 1599-aisiais, šiemet keturi šimtai dvidešimt metų. Nors prisiminti. Nors užsiminti. Tai ir rašytojų reikalas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-05-22-rasytoju-bendruomenes-akivaizdoje/175904