Vaižganto namų biblioteka

Gegužės 7 d. minima spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
„Knygos nusitvėręs, aš turiu laiko galvoti; galvojimas brandina. Pagalvojęs aš išmanau, ne tik žinau. Pagalvojant man atsiveria akys, aš pradedu matyti toliau ir plačiau. Aš ir pats imu daug įspėti, ko man kiti iš šalies nėra pasakę. Aš išmokstu įvertinti daiktus: matyti, kas mažiau vertas, o kas daugiau. Aš sumetu, kas teisinga, kas man pridera, o kas ne. Aš nurimstu. Galvodamas sutrikdau savo vaizdus, sustabdau godumą, apgenėju savo didumą bei pamatau, jog nėra man kuo didžiuotis, didžiu save laikyti tarp kitų,“ – tokias mintis apie knygą išsakė Vaižgantas savo eseistiniame rašinyje „Knygos bajorina“. Jis visą gyvenimą buvo savotiškas knygos riteris – jas kaupė, skaitė, studijavo, saugojo lyg savo akį, nešė pas knygrišį įrišti stipriais viršeliais, kad kuo ilgiau tarnautų ir skleistų savo išmintį. Vertino tai, dėl ko ilgus metus kovojo pats ir telkė kitus.
XIX a. pabaigoje kunigas J. Tumas susipažino su knygnešiais, rūpinosi slapta jų draugija, gaudavo draudžiamos spaudos ir ją platino, pats mokė vaikus skaityti. Šių spaudinių pas jį atvykdavo ir brolis Jonas. 1896 m. spalio mėn. 2 d., grįždamas į tėviškę su pavojingu lagaminu, Jonas buvo areštuotas. Žandarai, sužinoję, iš kur gavęs uždraustų leidinių, padarė kratą J. Tumo klebonijoje, tačiau įkalčių nerado. Žandarai įtarė, kas rašo straipsnius į spaudą Vaižganto slapyvardžiu, bet 1897 m. dėl įrodymų stokos byla buvo nutraukta. Vėliau perkeltas vikaru į Kulius vėl aktyviai įsitraukė į draudžiamos spaudos platinimo organizavimą ir slaptųjų mokyklų kūrimą. Saugią slėptuvę spaudai įrengė klebonijoje. Palaikė artimus ryšius su knygnešiais D. Bubėnu, S. Neteckiu, J. Grušiu, K. Norkumi ir kitais.
Vaižgantas buvo vienas iš „XXVII knygos mėgėjų“ draugijos įkūrėjų, keletą metų dalyvavo jos veikloje, buvo šios draugijos iždininkas, todėl prisimenamas ir šiandien. Neseniai pasirodė VI tomas – kone 400 puslapių įvairiausių rašinių, eseistikos, pamąstymų, atsiminimų, pasakojimų apie knygnešius, draugijos darbų pristatymų ir originalios kūrybos. Ir visa tai susiję su knyga bei žmonėmis, vertinančiais ir puoselėjančiais knygą.

Informacijos šaltinis: http://maironiomuziejus.lt/lt/idomus-eksponatai/vaizganto-namu-biblioteka-2391