Kovo 25 d. JAV ir Europos lituanistinių mokyklų 14–16 metų mokiniai rengiasi laikyti lietuvių kalbos mokėjimo A1, A2, B1 lygių egzaminą. Jį parengė VU Lituanistinių studijų katedros darbuotojos Joana Pribušauskaitė, Rita Migauskienė, Virginija Stumbrienė ir Lina Vaškevičienė. Egzaminu siekiama nustatyti, kurį iš šių trijų lygių mokinys yra pasiekęs. Tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Egzaminą gali rinktis lituanistinių mokyklų mokiniai, kuriems svarbu turėti įrodymą, kad jie moka lietuvių kalbą, ir šis patvirtinimas būtų suprantamas kitoms institucijoms – t. y. nurodomas kalbos mokėjimo lygis pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Išlaikiusieji egzaminą gaus Lituanistinių studijų katedros pažymėjimą, nurodantį, kokiu lygiu jie moka lietuvių kalbą.
Apie tokio lietuvių kalbos mokėjimo lygių egzamino poreikį užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams pradėta kalbėti prieš keletą metų. Egzamino projektas gimė per ilgas diskusijas, kurias inicijavo Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorė Neila Baumilienė ir Bostono lituanistinės mokyklos direktorė Gaila Narkevičienė. Jos kėlė šį klausimą įvairiais lygiais įvairiose Lietuvos institucijose, pačios ieškojo specialistų. Pirmajame egzamino kūrimo etape Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo parengtas A2 lygio egzaminas ir išbandytas Bostono lituanistinės mokyklos mokinių. Apibendrinus minėto egzamino vykdymo patirtį ir rezultatus nustatyta, kad tikslinga rengti ne vieno, bet kelių lygių egzaminą. Todėl naujame etape sukurtas vienas egzaminas, kuriuo būtų tikrinami trys kalbos mokėjimo lygiai (A1, A2 ir B1). A lygių kalbos vartotojai apibūdinami kaip pradedantieji; nors lituanistinių mokyklų mokinių, kaip paveldėtosios kalbos vartotojų, gebėjimai šiek tiek skiriasi nuo visiškų kitakalbių, kurie pradeda mokytis nuo nulio, tačiau dėl labai ribotų kalbos vartojimo situacijų jų tikrieji kalbiniai gebėjimai taip pat yra labai riboti. B1 lygio (vadinamojo Slenksčio) kalbos vartotojai suprantami kaip savarankiški vartotojai, t. y. jie, pasitelkdami bazines kalbines priemones, gali komunikuoti daugelyje numatomų viešojo gyvenimo, mokslo ir pan. situacijų. Naująjį egzaminą taip pat rengė Lituanistinių studijų katedros darbuotojos, konsultavo ir koordinavo JAV Švietimo tarybos deleguota atstovė G. Narkevičienė. Finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, labai rėmė VU Filologijos fakultetas.
Kadangi A1–B1 lygių egzaminą vykdyti gali tik specialiai parengti egzaminuotojai, 2016 m. sausio pabaigoje Bostono lituanistinėje mokykloje vyko pirmasis egzaminuotojų mokymo seminaras. Per mokymus buvo rengiami kalbėjimo egzaminuotojai, aptarti esminiai egzamino vykdymo principai, būsimieji egzamino bandymai. Seminarus vedė lekt. J. Pribušauskaitė ir asist. R. Migauskienė, rėmė Kazickų šeimos fondas, kuris labai rūpinasi lituanistiniu švietimu. Vienas A1–B1 lygių testo variantas buvo išbandytas vasarį (dalyvavo 76 mokiniai, koordinavo G. Narkevičienė). Paskui daugelyje JAV lituanistinių mokyklų buvo organizuotas bandomasis egzaminas. Atsižvelgiant į rezultatus ir mokytojų pastabas, testo modelis pakoreguotas ir 2016 m. balandį 7 centruose (JAV) įvyko tikrasis lygių egzaminas. Jame dalyvavo 89 mokiniai iš 11 JAV lituanistinių mokyklų. Šiuo lietuvių kalbos lygių egzaminu susidomėjo ir Europos lituanistinės mokyklos. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija kartu su VU Lituanistinių studijų katedra, remiami Kazickų šeimos fondo, 2016 m. lapkričio pabaigoje organizavo mokymus egzaminuotojams Vilniuje. Į juos atvyko 15 mokytojų lituanistų iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos lituanistinių mokyklų, kalbos ugdymo centrų. Seminarų dalyvės susipažino su kalbos mokėjimo lygių sistema, mokėsi, kaip reikia vykdyti egzaminą, o ypač – kalbėjimo dalį.
Kalbantis su kolegomis iš lituanistinių mokyklų, aiškėja keletas dalykų. Visų pirma, reikėtų užtikrinti nuolatinį nenutrūkstamą egzaminuotojų rengimą, kad egzaminą vykdytų tik sertifikuoti egzaminuotojai. Taip pat turėtų būti parengta speciali informacinė medžiaga kandidatams, kad jie galėtų susipažinti su egzaminų struktūra, užduočių pavyzdžiais, iš anksto žinotų egzaminų datas. Lietuvių kalbos mokėjimo pažymėjimas reikalingas ne tik baigiantiems lituanistines mokyklas, bet ir jau baigusiems jas, kartais – studentams ar net kitų amžiaus grupių nelietuvių kilmės asmenims, tad būtų tikslinga organizuoti ir aukštesnių kalbos mokėjimo lygių (B2 ar C1) egzaminus 17 metų amžiaus ir vyresniems kandidatams. Egzaminui vykdyti reikėtų kurti testavimo centrus, geriausiai prie Lietuvos įstaigų (konsulatų), kad būtų užtikrinamas egzamino slaptumas, sudaromos vienodos egzamino laikymo sąlygos visiems kandidatams. Kitaip tariant, turėtų būti parengta nuosekli lietuvių kalbos kaip svetimosios testavimo sistema ir suaugusiems, ir mokyklinio amžiaus testuojamiesiems.
