2016 m. balandžio 12 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto Mažojoje posėdžių salėje 85-mečio proga bus sveikinamas kalbininkas dr. Antanas Balašaitis.
Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje veikia kalbininko mokslo darbų paroda.
Antano Balašaičio mokslinė veikla daugiašakė. Kalbiniuose leidiniuose ir spaudoje jis paskelbė daug straipsnių kalbos kultūros klausimais, populiarino lietuvių kalbotyros veikalus, dalyvavo radijo bei televizijos laidose. Prisidėjo prie kitų kalbos mokslininkų rengiamų žodynų (D. Urbo „Martyno Mažvydo raštų žodyno“, K. Pakalkos „Senojo Konstantino Sirvydo žodyno“ ir kt.) redagavimo ir rengimo. 1966 m. vasarą aprašė gimtojo Eržvilko šnektą ir kartu su kitais kraštiečiais sudarė ir redagavo monografiją „Eržvilkas“ (išleista 1970 m.). Tai vertingiausia kalbininko dovana gimtinei. Pats A. Balašaitis 25 m. dirbęs „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno” redakcijoje, 7 tomus „perleidęs per savo rankas“ ir šiuo metu itin išgyvena dėl vis skurdėjančios, prastėjančios, „globalizuojamos“ mūsų kalbos.
„Jei nusileisime mažuose dalykuose, pvz., įteisinsime lenkiškus rašmenis šios tautybės asmenų pasuose, nusileisime ir dideliuose. Lietuvių kalba, viena gražiausių, archaiškiausių, didžiausio kitų šalių mokslininkų susidomėjimo verta, pamažu išnyks, užleisdama vietą gatvės žargonui su gausybe angliškų žodžių“, – liūdnai yra prognozavęs dr. A. Balašaitis.
Antano Balašaičio mokslinė veikla daugiašakė. Kalbiniuose leidiniuose ir spaudoje jis paskelbė daug straipsnių kalbos kultūros klausimais, populiarino lietuvių kalbotyros veikalus, dalyvavo radijo bei televizijos laidose. Prisidėjo prie kitų kalbos mokslininkų rengiamų žodynų (D. Urbo „Martyno Mažvydo raštų žodyno“, K. Pakalkos „Senojo Konstantino Sirvydo žodyno“ ir kt.) redagavimo ir rengimo. 1966 m. vasarą aprašė gimtojo Eržvilko šnektą ir kartu su kitais kraštiečiais sudarė ir redagavo monografiją „Eržvilkas“ (išleista 1970 m.). Tai vertingiausia kalbininko dovana gimtinei. Pats A. Balašaitis 25 m. dirbęs „Didžiojo lietuvių kalbos žodyno” redakcijoje, 7 tomus „perleidęs per savo rankas“ ir šiuo metu itin išgyvena dėl vis skurdėjančios, prastėjančios, „globalizuojamos“ mūsų kalbos.
„Jei nusileisime mažuose dalykuose, pvz., įteisinsime lenkiškus rašmenis šios tautybės asmenų pasuose, nusileisime ir dideliuose. Lietuvių kalba, viena gražiausių, archaiškiausių, didžiausio kitų šalių mokslininkų susidomėjimo verta, pamažu išnyks, užleisdama vietą gatvės žargonui su gausybe angliškų žodžių“, – liūdnai yra prognozavęs dr. A. Balašaitis.