Visai šeimai skirtas festivalis „Nuotykiai tęsiasi!“ pakvies į dvi dienas truksiančią literatūros, teatro, sporto, muzikos, animacijos, virtualios realybės ir vasaros pramogų fiestą. Plačiau…
Festivalis visai šeimai „Nuotykiai tęsiasi!“
2019-04-29
Virtuali paroda „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros persekiojimas 1957–1961 m.“
2019-04-29
Sovietinės okupacijos metais Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra buvo vienas pagrindinių lituanistikos centrų, lietuvių kultūros tapatumo išsaugojimo ir sklaidos židinių, XX a. 6-ame dešimtmetyje oponavusių sovietinei literatūros doktrinai ir komunistinei ideologijai. 1957 m. Lietuvos komunistų partija inspiravo katedros vedėjos Meilės Lukšienės, dėstytojų Vandos Zaborskaitės, Irenos Kostkevičiūtės, Aurelijos Rabačiauskaitės ir kitų dėstytojų mokslinių koncepcijų, tyrimo metodologijos ir pažiūrų kritiką, kuri 1959 m. įgijo organizuoto politinio puolimo prieš katedrą pobūdį ir tapo stambiausia politinio susidorojimo akcija sovietinės Lietuvos kultūros ir mokslo lauke. Plačiau…
Poetė V. Palčinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kultūros dienraštis „Draugas“
VIOLETA PALČINSKAITĖ – poetė, dramaturgė, scenaristė, didžiąją savo kūrybos dalį paskyrusi mažajam skaitytojui ir žiūrovui. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Poetė yra išvertusi gausybę garsių pasaulio rašytojų ir tautosakos kūrinių vaikams. Taip pat parašiusi ne vieną scenarijų lietuviškiems filmams, yra sukūrusi ir miuziklą mažiesiems, o jos pjeses-pasakas stato ne tik šalies, bet ir užsienio teatrai.
Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė V. Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą”, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. 2019-aisiais išleido dar vieną – „Paslapties babilonai, arba aš tau siunčiu labų dienų“ (abiejų leidykla – „Tyto alba“).
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-28-v-palcinskaite-reiksmingiausias-apdovanojimas-mano-skaitytojai/175563
2019 m. gegužės 7 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga, švenčianti devyniasdešimtmetį, įteiks Bibliotekai dovaną – vienintelį rankraštinės knygos „Linkėjimai šimtmečiui. Autografų kolekcija“ egzempliorių. Sveikinimo žodį tars LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Knygą su žmonių linkėjimais Lietuvos šimtmečiui ir autografais įteiks Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius. Plačiau…
Kaip komunistai persekiojo lituanistus
2019-04-26
„Nuo ko galima jau šiandien pradėti? Absoliučiai atsisakyti melo visur“, – tai Meilės Lukšienės žodžiai pasakyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime. Šiais žodžiais Meilė Lukšienė stengėsi vadovautis ir savo gyvenime, pavyzdžiui, vadovaudama Vilniaus universiteto (tuo metu – „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto“) Lietuvių literatūros katedrai. Jos ir kitų tuo metu katedroje dirbusių mokslininkų drąsiam pasipriešinimui sovietinei ideologijai ir tarybų valdžios persekiojimui skirta nauja virtuali Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda.
Plačiau…
Artėja Draugystės tiltas
2019-04-26
Gegužės 31–birželio 2 dienomis vyks lituanistinių mokyklų, pavienių šeimų, bendruomenių, mokyklėlių vadovų, aktyvių visuomenės veikėjų sąskrydis Draugystės tiltas. Šiais metais jis bus rengiamas jau net 15-ąjį kartą. Po dešimties metų pertraukos sąskrydis vėl grįžta į Jungtinę Karalystę. Plačiau…
Dr. A. Jurgelionytė „Ir sugalvok tu man tokią nesąmonę!“, arba Kuo lietuvių kalba įdomi pasauliui
2019-04-26
Axelis Holvoetas įsitikinęs, kad dar tikrai yra daugybė neištirtų įdomių dalykų,
kuriais būtent baltų kalbos gali praturtinti kalbų tipologijos tyrimus. E. Kurausko nuotr.
Pasaulyje yra vos keliasdešimt mokslininkų, kurie tyrinėja baltų kalbas. Nors jie visi vienas kitą pažįsta, bet fiziškai yra išsibarstę po visą pasaulį, turi skirtingas mokslines prieigas ir metodikas, į baltų kalbas žvelgia iš įvairialypės, plačios perspektyvos. Ir tada, kai jie susitinka su tyrėjais, kuriems, pavyzdžiui, lietuvių kalba yra gimtoji, išsirutulioja pačios įdomiausios, kartais – net labai netikėtos, rodos, nuo mažo kalbinio aspekto įsiplieskusios mokslinės hipotezės. Plačiau…
Būsimų PISA tyrimų naujovių pristatymas
2019-04-26
Jaunųjų filologų konkursas
2019-04-26
Gegužės 2–4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje (Ganyklų g. 2, Palanga) vyks 51-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas.
Registracija vyksta iki balandžio 29 dienos 10 valandos ryto.
Informacijos šaltinis: https://www.lmnsc.lt/jaunuju_filologu/
Įteiktos Metų mokytojo premijos
2019-04-26
autor. Darius Janutis
Balandžio 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir ministras Algirdas Monkevičius įteikė Metų mokytojų premijas ir diplomus. Šiemet komisija nusprendė skirti šešias, o ne penkias, kaip įprastai, premijas. Laureatais tapo šie mokytojai: Jurgita Kupšytė-Karbauskė, Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, Dainius Stasys, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas, Rūta Bakūnienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, dr. Renata Burbaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos informacinių technologijų vyresnioji mokytoja, Jolanta Žilionienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, ir Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja ekspertė.
Per šventę taip pat įteikta ir lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija, kuri gruodį buvo paskirta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.
Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/iteiktos-metu-mokytojo-premijos
Paieška svetainėje
| Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi labiausiai žiūrėti, kad nebūtų darkoma jos kalba.
Ernst Moritz Arndt |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras