Įvyko susitikimas su lituanistais

Kovo 13 d. Nacionalinio egzaminų centro (toliau – NEC) ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijų atstovai susitiko aptarti lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų vertinimo aktualijų. Susitikime dalyvavo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos, Lituanistų sambūrio nariai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Plačiau…

A. Šapoka Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850

K. Tamelytė Skaitymas vaikams garsiai – tiesiausias kelias į gerą išsilavinimą

Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka

Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.

JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-skaitymas-vaikams-garsiai-tiesiausias-kelias-i-gera-issilavinima/174885

Knygnešio diena

Didžiuliai

http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/didziuliai.html

 UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji paskelbta Knygnešių diena.

Jurgita Mikelionienė. Turime gimtąja kalba pasitikėti – netrukdykime jai keistis

Jurgita Mikelionienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių programų vadovė

1952 m. vasario 21 dieną Dakoje, Bangladeše, įvyko Bengalų kalbos judėjimo pavadinimą gavęs studentų pasipriešinimas prieš vyriausybės siūlymą bengalų kalbai vartoti arabiškus rašmenis. Dėl to būtent vasario 21-ąją nuo 2000-ųjų minima Tarptautinė Gimtosios kalbos diena, kurios idėją tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui pasiūlė Kanadoje gyvenantis bengalas, norėdamas atkreipti dėmesį į gimtųjų kalbų saugojimo būtinybę. Kodėl gimtoji, kitose kalbose dar vadinama motinos kalba, tokia svarbi? Ar jos reikšmė nėra pervertinama šiame daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje? Ar nenyksta lietuvių kalba? Plačiau…

Kalba su ir be savitųjų lietuviškų raidžių: kodėl internete vis dar „švepluojame“?

Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu. Plačiau…

Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta Simonui Daukantui

Kovo 14 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu parengta paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu“, skirta iškiliai XIX a. Lietuvos istorijos asmenybei – Simonui Daukantui (1793–1864).  Plačiau…

LLTI premija už kūrybiškiausią metų knygą įteikta kovo 12 d.

Vasario 23 d. jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkai aptarė išrinktą Kūrybiškiausių 2018-ųjų metų knygų dvyliktuką ir paskelbė 17-ąjį LLTI literatūrinės premijos laureatą. Už eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos“ (leidykla „Odilė“) apdovanojimas šiemet skiriamas Kornelijui Plateliui. Premijos įteikimo iškilmės vyko kovo 12 d., 11 val., Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Antakalnio g. 6) konferencijų salėje.  Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje laidoje „Biblioterapijos metodo taikymas mokyklos bibliotekoje“

Š. m. kovo 14 d. (ketvirtadienį) 14.00–14.45 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Biblioterapijos metodo taikymas mokyklos bibliotekoje“. Plačiau…

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau…