Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Lietuvos ypatingojo archyvo paroda „Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai“, kurioje pirmą kartą visuomenei pristatomas vienintelis žinomas Deklaracijos originalas. Plačiau…
1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953).
Siekiant įprasminti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją ir ją pasirašiusių signatarų atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, skirtą Deklaracijos paskelbimo 70-osioms ir jos signataro Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodos stendai eksponuojami ant buvusių KGB rūmų fasado Gedimino pr. 40 Vilniuje, o virtuali paroda skelbiama Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje. Plačiau…
aut. Artūras Žukas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga pasveikino užsienio lietuviškas mokyklas ir baltistikos centrus.
„Visų Jūsų – mokytojų, mokinių, tėvų, lituanistinių centrų dėstytojų ir studentų – užsidegimas, pastangos ir atkaklumas kalbėti, mąstyti, gyventi lietuviškai, pažinti mūsų tautos istoriją ir kultūrą išplečia Lietuvą toli už jos geografinių ribų. Dėka Jūsų esame ryškiau matomi margaspalviame pasaulio žemėlapyje. Minėdami mums brangią Vasario 16-ąją būkime visi kartu. Ši džiugi šventė tegul dar glaudžiau mus sutelkia draugėn, leidžia intensyviau pajusti bičiulystės, vienas kito palaikymo šilumą, įkvepia drąsių idėjų mūsų visų ir Lietuvos labui“, – sakoma ministro sveikinime. Plačiau…
„O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok– vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.
Plačiau…
Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.
Plačiau…
Šie metai lietuvių vaikų literatūrai – itin sėkmingi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius laimėjo tarptautinę atranką ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Todėl balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną – Lietuvos vardas plačiai suskambės pasaulyje.
Plačiau…
Nors Lietuva yra maža valstybė, tačiau visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. To, kas prarasta, atgauti praktiškai neįmanoma, tačiau būtina fiksuoti lietuvybės pėdsakus plačiajame pasaulyje – tokiu tikslu veikia Valstybinės kultūros paveldo komisijos sukurta duomenų bazė U-PAVELDAS. Plačiau…
Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Plačiau…
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyrius pristato 2018 m. atliktą Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizę.
Jos paskirtis – apžvelgti tautinių mažumų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę Lietuvoje ir pastarųjų penkerių metų jos kaitą, atsižvelgiant į tautinių mažumų ugdymui keliamus tikslus, išryškinant esmines tendencijas, patiriamus sunkumus ir sėkmę. Analizėje pateikiami duomenys apie gausiausių Lietuvos tautinių mažumų – lenkų ir rusų – švietimo ypatumus.
Išsami analizės ataskaita ir jos santrauka:
Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė (2018 m.)
Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė. Santrauka (2018 m.)
Informacijos šaltinis: http://www.nmva.smm.lt/2019/02/pristatome-lietuvos-tautiniu-mazumu-svietimo-bukles-analize/
Vasario 10 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje į pirmąją lietuviškos mokyklėlės pamoką susirinko gausus būrys vaikų ir tėvelių.
Svečius pasveikinęs ambasadorius Gediminas Varvuolis pasidžiaugė puikia bendruomenės iniciatyva puoselėti lietuvybę tolimojoje Japonijoje, vaikams linkėjo sėkmingų mokslų, o mokyklėlei – ilgų gyvavimo metų.
Mokyklėlės idėjos autorė ir mokytoja Giedrė vaikus supažindino su lietuvių kalbos abėcėle, lietuviškomis dainomis, pasakomis, šokiais ir žaidimais.
Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/tokijuje-veikla-pradejo-lietuviska-mokyklele-1
| Tik išsilavinęs yra laisvas.
Epiktetas |
