Lituanistika mokykloje

Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

2018-07-04

Lietuvos valstybės švenčių kalendoriuje yra kelios šimtametes Lietuvos valstybingumo tradicijas žyminčios šventės: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

1990 m. spalio 25 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Liepos 6-ąją paskelbė valstybės švente. Nuo tada švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karaliaus karūnomis vainikavo Lietuvos kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną Mortą. Prof. Edvardas Gudavičius nustatė tikslią karūnacijos datą – 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo krikštas (1251 m.) ir karūnacijos ceremonija (1253 m.) leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią. Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas – suvienyta Lietuvos valstybė – išliko, nepaisant istorinių iššūkių.

2018 metų Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos renginių programa

2018 metų renginiai Lietuvos savivaldybėse

Informacijos šaltinis: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=7421&p_k=1

Per trejus ateinančius metus – svarbūs švietimo sistemos pokyčiai

2018-07-04

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina 6 sričių struktūrines reformas. Viena jų – švietimo, apimanti visą sistemą nuo mokyklų iki universitetų, mokslo centrų.

Reformos naudą jau artimiausiais metais pajus moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai – didės pedagogų, mokslo darbuotojų atlyginimai, mokyklos bus aprūpintos moderniomis mokymo priemonėmis, atsiras daugiau ugdymosi galimybių po pamokų, atsižvelgiant į XXI a. iššūkius keisis ir ugdymo turinys, o studijų programos bus labiau pritaikytos prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Kviečiame susipažinti su švietimo struktūrinės reformos darbais iki 2021 m.:
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/Svietimo%20reformos.pdf

Informacijos šaltinis: http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/per-trejus-ateinancius-metussvarbus-svietimo-sistemos-pokyciai

A. Vaičiulaičio premijos laureatė, rašytoja D. Opolskaitė apie kūrybą ir rašymą

2018-07-04

Birželio 25 d. įteikta XII Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Šiemet apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“ per pastaruosius dvejus metus, atiteko rašytojai, lietuvių filologijos absolventei, mokytojai Dainai Opolskaitei. Plačiau…

Tiltai tarp Lietuvos ir San Francisko

2018-07-04

Švietimo mainų paramos fondas kasmet organizuoja programas, kuriose dalyvauja studentai, norintys atlikti praktiką svetur ir įgyti labai reikalingos patirties. „Būdama trečiame kurse, sužinojau, kad ankstesniais metais universiteto studentės atliko praktiką Čikagos mokyklose, todėl pamaniau, kad galbūt ir man vertėtų dalyvauti programoje. Taip ir nutiko – būdama ketvirtame kurse, atlikau praktiką Čikagos lituanistinėje mokykloje, o šiemet, jau baigusi bakalauro studijas, išvykau į San Franciską“,– pasakoja lietuvių filologijos bakalauro studijų absolventė Giedrė Namikaitė. Plačiau…

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires

2018-07-03

Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus. Plačiau…

Skelbiami penkių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

2018-07-03

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) jau skelbia šių metų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, biologijos rezultatus. Informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatai bus skelbiami šiandien po pietų. Plačiau…

Lietuva sieks, kad šriftas „Palemonas“ būtų „Microsoft“ programose

2018-07-02

âMicrosoftâ pristatÄ naujÄjÄ¯ âSurface Laptopâ

Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės „Microsoft“ šriftų meniu. Tai numatoma šią savaitę patvirtintose Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė. Plačiau…

L. Linkevičius: visi esame Lietuvos vaikai, galintys kurti geresnę mūsų šalies ateitį

2018-07-02

Liepos 1 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino Vilniaus miesto Rotušės aikštėje susirinkusius iš viso pasaulio atvykusius lietuvius, dalyvaujančius Pasaulio lietuvių bendruomenės šventėje „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą!“, skirtoje paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Plačiau…

Kalba – viena pagrindinių valstybės stiprybių

2018-06-27

Šiuo metu Seimas svarsto Valstybinės kalbos politikos gaires. „Tai valstybinės kalbos politikos planavimo dokumentas, kuriuo nustatomi pagrindiniai artimiausių penkerių metų valstybinės kalbos politikos principai, tikslai, uždaviniai bei jų sprendimo būdai ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijai“, – teigia Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos normų tyrėja, viena gairių autorių dr. Rita Miliūnaitė.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/lietuva/kalba-viena-pagrindiniu-valstybes-stiprybiu/268002

2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais

2018-06-27

Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą. Dokumente taip pat pabrėžiama Nepriklausomybės kovų reikšmė tęsiant ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą okupacijų metais ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, jos svarba ugdant pilietinę visuomenę, skatinant visuomenės patriotiškumą.

Siekiant išsaugoti senuosius vietovardžius kitus metus taip pat nutarta paskelbti Vietovardžių metais. Už šį sprendimą balsavo 92 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.

Priimtame nutarime (projektas Nr. XIIIP-1895(2) konstatuojama, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija. Dokumente pabrėžiama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė, taip pat akcentuojama, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

Priimtais Seimo nutarimais Vyriausybei siūloma sudaryti komisijas, kurios parengtų minėjimų programas, ir numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.

Informacijos šaltinis: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=259271

Paieška svetainėje