2015 m. spalio 14–16 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras, įgyvendinantis projektą „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“, surengė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo trijų dienų seminarą Dubline, į kurį susirinko keliasdešimt mokytojų iš Airijos.
Seminaro tikslas – sudaryti galimybes kvalifikacijai tobulinti, bendradarbiauti ir gerosios patirties mainams skatinti tarp lituanistinio švietimo srityje dirbančių mokytojų ir specialistų Lietuvoje ir užsienyje.
Seminaro dalyvius pasveikino Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė, pabrėždama jų indėlį puoselėjant lietuvybę, saugant gimtąją kalbą, kultūrą ir tapatybę, skiepijant vaikams ir jaunimui neblėstančią meilę Lietuvai. Ji aptarė lituanistinio švietimo užsienyje aktualijas.
Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros docentė dr. Nauckūnaitė, kalbėdama apie lituanistinio ugdymo procesą, mokytojams pateikė idėjų, kaip organizuoti lituanistinį ugdymą, kaip mokyti vaikus kalbos, kuri yra ryškiausia tautinės gyvybės pulso reiškėja, tautos dvasios formuotoja. Lektorės įtraukti į darbą seminaro dalyviai galėjo teoriją pagrįsti praktika, pajusti, kokius potyrius, žinias, gebėjimus teikia vienas ar kitas šiuolaikiškas lituanistinio ugdymo metodas. Prienų rajono Stakliškių vidurinės mokyklos direktorė Loreta Šernienė provokavo lituanistinių mokyklų mokytojus diskusijai kalbėdama apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą mokant kalbos, įsivertinimą pamokoje, apie tai, kas motyvuoja mokinius, apie veiksmingą grįžtamąjį ryšį. Veiklos analizės ir kokybės užtikrinimo skyriaus metodininkė, mokytoja Asta Birgelytė apžvelgė, kas vertinama standartizuotais testais, pakviesdama Airijos lietuvių bendruomenės pirmininką, vieną iš Dublino „4 Vėjų“ mokyklos įkūrėjų Arūną Teišerskį pasidalyti patirtimi, kaip sekėsi Dublino „4 Vėjų“ ir Monaghano mokyklų mokiniams išbandyti Lietuvos nacionalinio egzaminų centro paruoštus standartizuotus lietuvių kalbos testus, kuriuos atlieka ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Pasak A.Teišerskio, testų atlikimas – tai abipusis ryšys, kuris parodė ne tik mokinių žinių lygį, bet ir atskleidė, kaip dirba mokytojai, ar sugeba išdėstyti medžiagą taip, kad mokiniai pajėgtų ją tinkamai suprasti. Be to, išbandyti testai sudarė prielaidą keisti ugdymo lituanistinėje mokykloje programas.
Lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo apie problemas, su kuriomis susiduria Airijos lituanistinių mokyklų mokytojai, apie bendruomenės telkimą per lituanistinę veiklą, svarstė, kaip stiprinti lietuvybę, kaip motyvuoti tėvus mokyti vaikus lietuvių kalbos, ieškojo naujų mokymo formų, buvo kviečiami konstruktyvaus ir dalykinio, kolegiško, atviro ir nuoširdaus pokalbio, kuris padėjo rasti ne tik sankirtų, bet ir sąlyčio taškų. Seminaro dalyviai susipažino su mokymo medžiaga elektroninėje erdvėje, naujausiomis lituanistinio ugdymo mokomosiomis priemonėmis „Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“, „Patarimai mokytojui“, „Kelionė į Lietuvą“, „Laiškai iš Lietuvos“ ir praktiškai išbandė kai kurias užduotis. Paskutinę dieną svečiai iš Lietuvos lankėsi lituanistinės mokyklos „4 Vėjai“ dviejuose skyriuose, stebėjo ir patys vedė pamokas.
Lituanistinių mokyklų mokytojai dėkojo už seminarą, pripažindami, kad dalijimasis patirtimi ir mokymo medžiaga labai reikalingi, nes trūksta tinkamų mokymo priemonių lietuvių kalbai mokyti lituanistinėje mokykloje, kur laikas ribotas, mokinių žinios ir gebėjimai skirtingi, specialistų nedaug, ir per tuos 30 šeštadienių per metus tenka ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet ir švęsti lietuviškas šventes, mokyti istorijos, geografijos, tradicijų, dainų ir šokių. „Reikalingas dialogas tarp lituanistinio švietimo srityje dirbančių mokytojų ir specialistų Lietuvoje ir užsienyje. Smagu susiburti, įgyti žinių, tai stiprina mus“, – sakė Kristina Jankaitienė iš Carrickmacross lituanistinės mokyklos „Saulės zuikučiai“.
Meilė Čeponienė,
projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas) veiklos vadovė
Šaltinis čia
