Kaip išmokti mokytis. Jau nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų, žmogus pradeda kaupti žinias. Nesvarbu kokios aplinkybės jus verčia mokytis (egzaminų sesija, diplomo gynimas, profesijos keitimas ar tiesiog naujas hobis), kai kuriems žmonėms mokymasis nenutrūksta visą gyvenimą. Frazė „verčia mokytis“, čia panaudota neatsitiktinai, mat daugeliui žmonių mokymasis asocijuojasi su neigiama patirtimi. Profesorės Barbaros Oakley teigimu, verčiant save daryti tai, ko nenorime, reaguoja tos pačios smegenų dalys, kaip ir jaučiant fizinį skausmą. Taigi, kaip galima palengvinti mokymosi procesą ir efektyviau įsiminti informaciją?
Prieš pradedant mokytis, daugelis ekspertų pirmiausia siūlo pagalvoti apie savo motyvaciją. Visi žmonės skirtingi ir nors jie užsiima ta pačia veikla, jų motyvai gali gerokai skirtis. Nesvarbu ar tai būtų aukštesnis pažymys, ar išsvajota profesija, ar paaukštinimas darbe, o galbūt pranašumas prieš kolegas, svarbu žinoti, kodėl jums reikia mokytis. Tikslo siekimas padeda labiau susikoncentruoti į veiklą, o tai ypač svarbu, kai veikla tampa per daug varginanti.
Jei įmanoma, reikia rasti ramią vietelę skirtą būtent mokytis. Ji turi būti tvarkinga, neužkrauta nereikalingais dalykais, patogi sėdėti, su geru apšvietimu ir be papildomų trukdžių. Mokymosi metu neturi būti įjungtas televizorius, radijas, o tokias pagundas kaip socialiniai tinklai ir telefonas, iš vis reikėtų traukti kuo toliau nuo akių. Mūsų dėmesio resursai yra labai riboti, todėl nepatartina jų švaistyti atliekant kelis darbus vienu metu. Jei sunku atsispirti įpročiui kas 15 minučių tikrintis paštą ir „facebook’ą“, yra sukurtos specialios programos (tiek kompiuteriui, tiek ir išmaniajam įrenginiui), kurios tiesiog išjungia interneto prieigą mūsų nustatytam laikui. Žinodami, kad artimiausiu metu internetas neveiks, galėsite geriau susikaupti mokymuisi.
Darykite namų darbus! Jie užtikrina naujos informacijos kartojimą, o kartojimas yra būtent tas procesas, kuris padeda sukurti naujus neuronų ryšius jūsų smegenyse ir išsaugoti informaciją ilgalaikėje atmintyje. Labai patartina naudotis ne vienu, bet keliais informacijos šaltiniais. Skirtingi autoriai tą pačią temą aiškina skirtingu stiliumi ir jei perskaičius vieną temą jums vis dar neaišku apie ką kalbama, tai dar nereiškia, kad kitas autorius taip pat nesugebės to paaiškinti.
Jei norite, kad informacija nusėstų galvoje ilgesniam laikui, nereikėtų didelės temos mokytis vienu prisėdimu. Galbūt toks „kalimas“ padės kitą dieną atliekant testą, bet jau po savaitės šių žinių atmintyje nebeliks. Absoliučiai visi ekspertai siūlo planuoti savo veiklą. Medžiagą, kurią ketinate mokytis, reikėtų suskaldyti į kelias dalis, užsirašyti mokymosi planą. Turint planą, belieka sistemingai jo laikytis. Įsigykite įprotį kasdien mokytis tuo pačiu metu. Iš pradžių tai gali būti sunku, bet vėliau, atėjus konkrečiam laikui, jūsų organizmas „bus nusiteikęs“ suplanuotai veiklai. Nepraleiskite nė dienos ir neatidėliokite. Atidėliojimas taip pat gali tapti įpročiu ir turėti ilgalaikių pasekmių jūsų gyvenimui ir karjerai.
Nėra vieningos nuomonės kiek laiko reikia skirti mokymuisi ir kokio ilgio pertraukėles daryti. Tai greičiausiai priklausys nuo jūsų pačių režimo, bet pabandykite 45 minutes mokytis, 15 minučių ilsėtis ir vėl mokytis, toliau kartojant tokį ciklą. Pertraukėlių metu atsitraukite nuo knygos ar ekrano ir užsiimkite malonia veikla. Būtu idealu, jei tiesiog pavaikščiotumėte, padarytumėte kokius nors sportinius pratimus, pamedituotumėte ar užsiimtumėte autogenine treniruote. Pertraukėlės reikalingos tam, kad smegenys sukataloguotų naujai gautą informaciją. Nepersistenkite su laiku skirtu pertraukėlėms, nes kuo ilgiau ilsėsitės, tuo labiau aptingsite ir nebenorėsite grįžti prie darbo.
Mokymosi metu, patartina rašyti konspektą. Tai padeda įsiminti informaciją labiau, nei teksto spalvinimas, pabraukimas ar net pakartotinis skaitymas. Nebūkite kaip papūga, skaitant tekstą sutelkite dėmesį į kontekstą, kelkite klausimus, mąstykite kritiškai. Neretai, įveikus temą, gali atrodyti jog viską puikiai atsimenate ir tai bus klaida. Savo žinias būtina patikrinti. Kelkite sau klausimus ir atsakykite į juos, parašykite trumpą atpasakojimą. Jei įmanoma, panaudokite žinias praktiškai, pavyzdžiui, jei mokotės programuoti, parašykite programą panaudodami ką tik išmoktas sintaksės taisykles.
Mokykitės su kolegomis. Kiti žmonės gali mums padėti, jei ko nors nesuprantame, ir aiškiau pateikti informaciją, nei mūsų išbandyti šaltiniai. Žinoma, mažai kam patinka kritika, tačiau pasistenkite nuslopinti savo ego ir atsižvelkite į tai, kas jums sakoma, nes savo klaidas pastebėti sunkiau nei kitų. Jei jūs atsiduriate tokioje situacijoje, kai pagalbos prašoma jūsų, tai žinokite, kad kitų mokymas yra gera mokymosi priemonė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mokydami kitus, mes patys geriau išmokstame ir įsimename informaciją. Tačiau mokymasis draugų kompanijoje gali padėti ir kitu aspektu. Visų pirma, aplinkos pakeitimas neretai būna naudingas. Antra – informacija susijusi su emocijomis garantuoja įsiminimą ilgam laikui. Tokie pojūčiai kaip garsai ir kvapai, gali tarnauti kaip trigeriai, kurie pririša informaciją. Ateityje pajutę ar pagalvoję apie tas pačias aplinkybes, atsiminsite ir su jomis susijusią informaciją.
Labai svarbi mokymosi dalis yra miegas. Specialistai pataria, kad būtina miegoti nemažiau 5 valandų per parą. Miego metu smegenys tvarko per dieną gautą informaciją (iš trumpalaikės atminties perkelia į ilgalaikę), tarp kurios yra ir naujai išmoktos žinios. Informacijos skirstymas smegenyse užtrunka, tad „kalimas“ naktį prieš egzaminus dažniausiai neduoda jokios naudos. Tačiau gerų rezultatų galima tikėtis prieš miegą kartojantis jau išmoktą informaciją (tarkim, pristatymo kalbą).
Šiek tiek reikėtų užsiminti apie maistą. Nepatartina vartoti greito maisto ir energetinių gėrimų. Venkite cukraus. Ilgiau virškinami produktai labiau kenkia, nei padeda. Išimtis taikoma tokiems produktams kaip riešutai ir juodasis šokoladas. Lepinkite save vaisiais ir žuvies produktais.
Ieškokite naujų ir lengvesnių būdų įsiminti informaciją – jų tikrai daug. Tai plati ir atskira tema, bet kelis metodus galima įvardinti. Pavyzdžiui, mokytis žaidžiant. Dabar galima rasti mokomųjų žaidimų įvairiomis temomis, o mūsų smegenys tam mažiau priešinasi, nes žaisti visada maloniau, nei užsiimti nuobodžia veikla. Kitas būdas – informacijos vizualizavimas. Mintyse susikurkite vaizdus to, ką mokotės. Daugeliui žmonių yra lengviau įsiminti vaizdinę, o ne tekstinę informaciją. Asociacijos metodas – susiekite naują informaciją su jau žinoma.
Išvardinti metodai gali tikti ne visiems. Domėkitės viskuo, tačiau pritaikykite sau tik tai, kas tinka jums asmeniškai. Stebėkite savo organizmo poreikius: kiek laiko ištveriate intensyviai mokytis, kiek laiko užtenka poilsiui nepiktnaudžiaujant laiku, ką būtų galima patobulinti dienotvarkėje, kokie viso to rezultatai, kokiu metodu geriau sekasi įsisavinti informaciją (skaitant, klausant įrašų, stebint video medžiagą). Jei trūksta laiko, pagalvokite, ko būtų galima atsisakyti. Tarkim, mažiau laiko žiūrėti televizorių, žiūrėti ne kelias, bet tik vieną serialo seriją per dieną, nežaisti jau praeitų žaidimų (mažiau laiko skirti online žaidimams), pakartotinai nežiūrėti tų pačių filmų ir panašiai. Venkite atidėliojimo ir sunkiausius darbus atlikite pirmiausiai. Jei turite išmanųjį telefoną, visada su savimi turėkite ir ką skaityti. Stovite eilėje, važiuojate autobusu, laukiate draugų, tuo metu nenaršykite socialiniame tinkle, bet bent vieną puslapį naudingos informacijos, kuri vienu žingsniu priartins prie jūsų tikslo.
Giedrius Abugelis