Januszas Korczakas (1878–1942) – iškilus pedagogas, publicistas, rašytojas, gydytojas. Lenkų armijos karininkas, Našlaičių namų Varšuvoje įkūrėjas ir globėjas, žmogus – vienas pirmųjų Lenkijoje iškėlęs vaiko teisių ir emancipacijos klausimą, buvo nužudytas 1942-ųjų rugpjūtį Treblinkoje kartu su 192 savo globotiniais. Šios asmenybės gyvenimas, veikla ir likimas pasaulyje iki šiol uždega daugelio žmonių širdis veikliai meilei.
Bene pagrindinė žinia, kurią mums perdavė J. Korczakas, paprasta: vaikas yra asmuo. Žmogus, turintis neįkainojamą prigimtinę vertę ir orumą. „Nėra vaikų, yra žmonės“, – sakė jis. Vaiko vertę galima sužeisti, tačiau negalima jos sunaikinti ar atimti. Itin išgyvenęs dėl vaikams daromų skriaudų, J. Korczakas buvo įsitikinęs, jog būtent vaiko teisės yra žmogaus teisių ir būties pagrindas.
Vaikas yra žmogus čia ir dabar, štai J. Korczako credo, ir jis turi tris pagrindines teises: teisę į šiandien dieną, teisę būti savimi ir teisę mirti. Po dešimties metų užsimins apie dar vieną – teisę į pagarbą. Įsiklausykit į save, ragino jis tuometinius tėčius ir mamas, nes jokios knygos, net pačios geriausios, negali būti mąstymo ir jautraus gyvenimo stebėjimo pakaitalu.
Knygos, taip pat visi teiginiai, punktai, patarimai tegali būti gairėmis. Žvilgtelkime į J. Korczako užrašytąsias. Jos tebėra iššūkis.
VAIKO PRAŠYMAS
Janusz Korczak
Nelepink manęs. Puikiai žinau, kad neprivalau gauti viską, ko reikalauju. Aš tik mėginu jėgas.
Nebijok būti ryžtingas. Man reikia būtent to – jaustis saugiam.
Nemenkink blogų mano įpročių. Tik tu gali padėti man įveikti blogį, kol tai dar įmanoma.
Neversk manęs būti didesniu vaiku, negu esu. Taip primeti man kvailą suaugėlio laikyseną.
Nesakyk man pastabų kitiems girdint, jei tai nėra būtina. Kur kas labiau mane paveikia tai, ką sakai man akis į akį.
Nesaugok manęs nuo mano poelgių pasekmių. Kartais gera išmokti skaudžių ir nemalonių dalykų.
Nemėgink įkalbėti man, kad mano klaidos yra nuodėmės. Tai kelia grėsmę mano savivertės jausmui.
Nesisielok, jei sakau, kad nekenčiu tavęs. Mano priešas – ne tu, o gniuždantis tavo pranašumas!
Neskirk pernelyg daug dėmesio menkiems mano negalavimams. Kartais naudojuosi jais, kad išsireikalaučiau tavo dėmesio.
Neniurzgėk. Kitaip man tenka nuo tavęs gintis ir darausi kurčias.
Nežadėk man to, ko negali įgyvendinti. Jaučiuosi siaubingai prislėgtas, kai nieko iš to neišeina.
Nepamiršk, kad man dar kartais sunku aiškiai išsakyti mintis. Štai kodėl mudu ne visada vienas kitą suprantame.
Netikrink atkakliai lyg maniakas, ar esu sąžiningas. Baimė pernelyg lengvai priverčia mane meluoti.
Neleisk sau būti nenuosekliam. Taip apkvailini mane, ir tada visiškai prarandu tikėjimą tavimi.
Neatstumk manęs, kai imu kamuoti tave klausimais. Netrukus gali pasirodyti, kad, užuot prašęs tavęs ką nors paaiškinti, imsiu ieškoti atsakymo kitur.
Nemėgink įkalbėti man, kad mano baimė kvaila. Ji tiesiog yra.
Nevaizduok tyro idealo. Tiesa apie tave ateityje būtų nepakeliama. Nesibaimink, kad atsiprašęs manęs prarasi autoritetą. Už garbingą žaidimą sugebu atsidėkoti tokia meile, kokios nė nesi sapnavęs.
Nepamiršk, kad dievinu įvairiausius bandymus. Tai – tiesiog mano gyvenimo būdas, todėl žiūrėk į tai pro pirštus.
Nebūk aklas ir pripažink, kad ir aš augu. Žinau, kaip sunku tau šiame bėgime suspėti paskui mane, bet daryk, ką gali, kad mums pavyktų.
Nebijok mylėti – niekada.
Iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys
DEŠIMT PATARIMŲ, KAIP AUKLĖTI VAIKĄ
Nelauk, kad tavo vaikas būtų toks kaip tu arba toks, kaip tu nori. Padėk jam tapti savimi, o ne tavimi.
Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali atsidėkoti tau? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nekintantis dėkingumo dėsnis.
Neliek vaikui savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tai ir užaugs.
Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas kiekvienam duotas pagal jėgas, ir būk tikras – jam jis nėra mažiau sunkesnis nei tau, o galbūt ir daugiau, kadangi jis neturi patirties.
Nežemink!
Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai – tai susitikimai su vaikais. Kreipk į juos didesnį dėmesį – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame vaikelyje.
Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.
Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, jis ne vien tavo kūnas ir kraujas. Tai brangi taurė, kurią Gyvenimas tau davė saugoti bei įžiebti jame kūrybinę ugnį. Tai išlaisvinta motinos ir tėvo meilė, pas kuriuos augs ne „mūsų“, „nuosavas“ vaikas, bet siela, patikėta saugoti.
Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam to, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi.
Parengta pagal Z. Vitkaus vertimus www.bernardinai.lt