Kas yra kūryba? Į šį klausimą esama daugybės skirtingų atsakymų, skirtingų požiūrių. Tačiau bendra mintis ta pati: kūryba – kai sukuri kažką nauja. Kai žmogus daro tai, ko niekad anksčiau nedarė. Kai žmogus galvoja tai, ko anksčiau negalvojo. Kažką naujo. Galvoti kažką naujo – tai ir yra kūrybinis mąstymas.
Įprasta manyti, kad kūryba būdinga tik tam tikrose veiklos srityse, susijusiose su menu. Tarkim, dailininkams, rašytojams, kompozitoriams. Tačiau ar tikrai tik jiems? Tiesą sakant, kūryba žmogui reikalinga apskritai bet kurioje jo veikloje. Todėl ir reikalinga ugdyti kūrybiškumą visose žmogaus atliekamose veiklose.
Ką reiškia „ugdyti“? Tai reiškia nuolatos, visose situacijose stengtis sugalvoti kažką naujo. Tai gal būti bet kas – naujas metodas, kaip valyti dantis, naujas būdas valgyti su šaukšteliu, naujas būdas uždirbti pinigus… Galbūt tai bus naujas požiūris į jūsų seną darbą, o galbūt – jūsų naujos veiklos pradžia. Svarbiausia – nuolatos sugalvoti kažką naujo.
Kam to reikia? Todėl, kad kūrybiška vaizduotė – tai toks pat įprotis, kaip ir bet kuris kitas. Šį įprotį reikia ugdyti, treniruoti, plėtoti. Ir to pasiekti pavyks tik nuolatinėmis, reguliariomis treniruotėmis.
Todėl, kuo dažniau sugalvosite kažką naujo – tuo lengviau seksis sugalvoti. Jūsų kūrybinis mąstymas pradės tobulėti. Ir kai prieš jūsų akis iškils realaus kūrybiško sprendimo reikalaujanti užduotis – jums bus žymiai lengviau ją spręsti.
Ką dar svarbu įsisąmoninti? „Nauja“ – tai nereiškia „nauja žmonijai“, „nauja“ – reiškia „Nauja jums“. Jei dar niekad apie tai nesusimąstėte – vadinasi, tai nauja mintis jūsų pamąstymui.
Apskritai išplėskite sąvokos „nauja“ suvokimą. Juk nauja – tai gali būti ir gerai užmiršta sena. Ir seno metodo pritaikymas naujoje situacijoje – tai taip pat kai kas naujo. Juk pats pritaikymas yra kažkas naujo, vadinasi – kūrybiško.
Išvystytas kūrybinis mąstymas turi tam tikrų pranašumų. Visų pirma, kūryba yra maloni pati savaime. Kai sukuriame kažką naujo, jaučiame pasitenkinimą, patiriame teigiamas emocijas. Būtent šios teigiamos emocijos ir gali būti apibūdinamos kaip „įkvėpimas“.
Antra, kūrybinis mąstymas padeda jums išvengti „pasirinkimo problemos“. Pasirinkimo problema iškyla, kai jūs negalite pasirinkti vieno varianto iš riboto skaičiaus pasirinkimų, nes nė vienas jūsų netenkina. Su kūrybinio mąstymo pagalba galėsite sugalvoti žymiai daugiau variantų – todėl taps žymiai lengviau surasti tą, kuris tinka.
Kūrybą galima panaudoti visur ir visada. Reikalas tas, kad mes labai mažai žinom apie pasaulį, todėl esame priversti numanyti. Numanyti – tai reiškia ir sugalvoti. Juk tie mūsų įsivaizdavimai nebūtinai yra teisingi. Mes kažką sugalvojame, o paskui esame priversti tikrinti.
Itin kūrybiškas yra kitų pasaulio vaizdinių kūrimas, sugalvojimas. Arba bandymas į mūsų pasaulį pažvelgti iš kitų požiūrio taškų. Nes mūsų įsivaizdavimas apie pasaulį priklauso nuo to, ką esame apie jį sugalvoję. Ir kuo daugiau pasaulio paveikslų sukuriame – tuo daugiau pasaulyje galėsime pamatyti.
Na, ir svarbiausia – absoliučiai visos užduotys, kurios kažkada iškilo žmonijai, buvo sprendžiamos pasitelkiant kūrybinį mąstymą. Labai daug dalykų, kurie mus supa kasdienybėje – buvo kažkada kažkieno sugalvoti.
Todėl „treniruokite“ savo kūrybinį mąstymą. Nuolatos sugalvokite naujų minčių. Stenkitės sugalvoti tai, kas anksčiau jums neegzistavo.
Pagal užsienio spaudą parengė JLK