Kontekstai. Norbertas Černiauskas: „paskaitomų“ knygų apie partizanus ir Holokaustą sąrašas

Lietuvos istorikai nesutinka su viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuaidėjusiais teiginiais, kad partizanų bei Holokausto tyrimų sferose per kelias pastarąsias dešimtis metų nieko padoraus nebuvo nuveikta, o to, ką akademikai prirašė, tūlas pilietis nepaskaitys.
Savo „facebook“ paskyroje istorikas Norbertas Černiauskas dalinasi dviem sąrašais knygų, kurias perskaityti gali beveik kiekvienas. Vienas sąrašas skirtas partizanų istorijai, kitas – Holokausto tyrimams. LŽ dalinasi istoriko pastabomis su savo skaitytojais ir tikisi, kad ir jie užmes akį į nors vieną sąraše esančią knygą.

Partizanai

„Dviejų V istorijoje kiek nustebino ne kartą girdėta nuomonė, kad Lietuvos istorikai per trisdešimt metų (vėlgi!) nieko nenuveikė (šį kartą) aiškindami-tirdami ir formuluodami klausimus apie partizanų karą (1944–1953). O jei ir nuveikė – tai rašo itin nuobodžiai, nepopuliariai, nepaskaitomai (o gal net ir kažką sąmoningai slepia), todėl bene vieninteliai RV pobūdžio rašiniai tik ir geba kelti diskusijas, pasiekia širdis bei protus.

Nė velnio, greičiausiai tai skaitymo kultūros ir kritiško santykio su aplinka problema, o ne nepaskaitomų tekstų ir neatliktų tyrimų pinklės… Taigi siūlau prabėgom sudarytą, koncentruotai (iš daugybės studijų, straipsnių, žurnalų ir šaltinių publikacijų) virtualų savišvietos knygynėlį. Tekstai daugiau nei paskaitomi, kiek skirtingo svorio, tačiau beveik visi lengvai prieinami. Tai ne „teisybių“ ritinėliai, tad galite kelti klausimus, kritikuoti, tačiau svarbiausia perskaityti. Iki Kalėdų galite viską išstudijuoti. Pradėkime.

Pirmiausiai atsiverskite N. Gaškaitės „Pasipriešinimo istoriją“ (1) – tai pradžiamokslis, tiesiog vadovėlis. Kiekvieno knygos skyriaus pabaigoje yra net kartojimo klausimai – galite (kaip mokykloje) apibendrinti perskaitytą medžiagą. Žinoma, galite iškart keliauti prie N. Gaškaitės, D. Kuodytės, A. Kašėtos ir B. Ulevičiaus knygos „Lietuvos partizanai 1944–1953“ (2) – tai partizanų karo istorijos sintezė apimanti visus pagrindinius šio fenomeno tiesioginius (siaurai istorinius) klausimus. Studijuokite pasirinktas temas išsijuosę.

Norite situaciją įvertinti nagrinėdami partizanų dokumentus – čiupkite šaltinių (pogrindinės spaudos) rinkinį „Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“ (3). Įveikus trečią lygį imkitės kitų klausimų, pavyzdžiui, kaip partizaninis karas atrodo kitų panašių karų (Europoje) kontekste, kokia apskritai yra partizanų karo Lietuvoje specifika? Čia neapsieisite be K. Girniaus legendinės studijos „Partizanų kovos Lietuvoje“ (4).

Ką gi, Jūs jau beveik ekspertai, tačiau turite susidaryti bendrą stalininio (ir ne tik) laikmečio vaizdinį Lietuvoje – neišsiversite be A. Anušausko „Teroras Lietuvoje 1940–1958“ (5). Keliaukime toliau, į kitą lygį. Domina asmenybės? Būtinai turite perskaityti klasikinę biografinę N. Gaškaitės studiją „Žuvusiųjų prezidentas“ (6) apie Joną Žemaitį – Vytautą.

O kaip su kitais partizanų vadais, kas jie, ir iš kur jie? Turite susipažinti su E. Žilytės straipsniu „Kolektyvinė partizanų vadų biografija“ (7) publikuotu „Lietuvos istorijos studijose“ ir prieinamu elektroninėje erdvėje. Partizanų karo teisiniai (ir ne tik) aspektai nagrinėjami B. Gailiaus „Partizanai tada ir šiandien“ (8). Susipažinti būtina.

Vis dar atrodo, kad istorikai nesiima nepatogių temų – atsiverskite M. Pociaus „Kita Mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“(9), įsigilinkite ne tik į monografiją, bet ir į viešai prieinamas recenzijas bei autoriaus atsakus į jas.

Dešimtuką užbaikime solidžiu akademiniu vieno partizano rašytinio palikimo tyrimu „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai: Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestiniai tekstai“ (10). Reikia atsakymų į nepatogius klausimus? Panagrinėkite partizano Antano Kraujelio atvejį. Tiesiog googlinėdami susiraskite Jurgio Jurgelio viešus pasvarstymus apie šį asmenį, o tada paskaitykite genocid.lt svetainėje LGGRTC specialistų parengtą ataskaitą (11) apie Kraujeliui metamus kaltinimus (įtraukiu dėl specifinio žanro). Apibendrindami visą medžiagą perskaitykite jau ne lietuvio Timothy Snyder „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“.

To užteks. Blogiausiu atveju iš sąrašo galite išsirinkti tik 5 tekstus. Tebūnie. Po to galite ir į archyvą nueiti.

PS. Tas pats ir su holokausto Lietuvoje tyrimų būkle – tik imkite ir skaitykite.“

Holokaustas

„Holokaustas ir mes. Antroji sąrašo dalis (paskutinė).

Vėlgi, girdėti nuomonių, kad Lietuvos akademikai per trisdešimt metų taip pat nieko deramo nenuveikė aiškindami-tirdami Holokaustą Lietuvoje (1941–1944). O jei ką ir nuveikia – tai rašo kaip buhalteriai, nepaskaitomai, nutyli (gali net slėpti!) nepatogius klausimus. Ir šiaip dažnai susigūžia ir slepiasi. Su tuo galima sutikti, ypač tada jei esi užsimerkęs, užsikimšęs ausis ir į knygynus keliauji tik pavartyti kulinarinių knygų arba Kalėdoms pirkti Užurkos tritomį. Apskritai šioje temoje, pradedant mokykla (vadovėliai, programos, edukacijos, tolerancijos centrai ir t.t.) ir baigiant bendruoju visuomenės suopročiu bei jautrumu, nuveikti milžiniški darbai. Tai ir ekspertų, ir bendruomenių, ir tiesiog naujos kartos kruopštus lipdinys, kurio, tikiuosi, neišardys „paskaitomos“ knygos.

Ta proga užpildau taip pat paskubomis sudarytą antrąją savišvietos lentynėlę – šį kartą apie Holokaustą Lietuvoje. Vėlgi, atsirinkta pagal žanrą, svorį, aiškumą ir aktualijas. Žinoma, kažką svarbaus būsiu pamiršęs ir t. t. – galite tai nurašyti į mano išsiblaškymo, subjektyvumo ar neišmanymo sąrašą.

Grožinių kūrinių, atlasų, paveldo sąvadų, albumų, 98 proc. publikuotų atsiminimų (išgyvenusiųjų ir ne) ar vertimų čia nerasite. Tik dalis darbų prie kurių nagus yra prikišę LT istorikai. Tekstai nėra lengvi, bet paskaitomi, daugelį galite rasti tiesiog internetinėje erdvėje.

Taigi. Pirmiausiai pavartykite-paskaitykite J. Verbickienės, D. Staliūno ir V. Sirutavičiaus bei jų vadovaujamos tarptautinės komandos parengtą konceptualų leidinį „Lietuvos žydai: istorinė studija“ (1). Autoriai aiškiai pabrėžia, kad kalba ne apie žydus Lietuvoje, o apie Lietuvos žydus ir tai yra itin svarbi perskyra tarp buvusio ir esamo mūsų susipratimo. Knygoje Holokaustas tikrai nėra ašinė tema, tačiau jei apskritai ką nors norėjote sužinoti (pasitikslinti) apie mūsų (Lietuvos) žydus – pradėkite būtent nuo čia.

Pagrindinę informacijos išklotinę apie Holokaustą Lietuvoje (problemos, etapai, datos) yra parengęs Arūnas Bubnys (jo atliktiems darbams reikėtų sudaryti atskirą dvidešimtuką). Galite kad ir dabar paspausti nuorodą (http://genocid.lt/centras/lt/891/a/) (2) ir su ja susipažinti. Atsakyti į klausimą, kodėl taip nutiko Lietuvoje yra itin sunku, bet greitesnių atsakymų, logiškesnių argumentų ir suprantamesnio teksto nei kad pateikė K. Girnius savo straipsnyje „Lemtingieji 1941-ieji: Holokausto Lietuvoje prielaidų klausimu“ (3) nerasite (internetinė prieiga).

Vis dar kirba klausimai apie 1940 m. Lietuvos komunistų partijos tautinę sudėtį? Tereikia į google susivesti Nijolės Maslauskienės vardą ir pavardę bei susirasti kruopščius jos tyrimus (4).

Norite sunkiosios knyginės artilerijos, vertinimų, dokumentų, tyrimų? Adolfo Eidinto parašyta-sudaryta „Lietuvos žydų žudynių bylą“ (5) bei A. Bubnio atrinktas straipsnių rinkinys „Holokaustas Lietuvoje 1941–1944“ (6) padės ieškoti išsamesnių atsakymų, galėsite pasidomėti atskirais šios temos reikalais, užversti ir vėl atsiversti naujus psl. (svarbiausia nepersitempti).

Visi kažką girdėjote apie siaubingą „Lietūkio garažo“ tragediją? Kas ir kaip ten nutiko? Galite net nieko neskaityti, tereikia pažiūrėti tam skirtas A. Anušausko ir G. Sviderskytės „XX amžiaus slaptųjų archyvų“ (7) istorinės dokumentikos laidas (internetinė prieiga). Norite susipažinti su autentiškais įvykių liudijimais? Virtualiai atsiverskite http://www.lzb.lt/…/u…/2016/02/PANERIU-DIENORASTIS_1–101.pdf istorikų įžvalgomis įkontekstintą Kazimierz Sakowicz „Panerių dienoraštį“ (8). Sekite dieną iš dienos, galbūt nuvažiuokite į patį Panerių memorialą. Paveiku.

Apie žydų gelbėjimą Lietuvoje ir pasaulio tautų teisuolius rasite D. Kuodytės ir R. Stankevičiaus sudarytame leidinyje „Išgelbėję pasaulį… Žydų gelbėjimas Lietuvoje (1941–1944)“ (9).

Kodėl mes neatsimename ar pamiršome (o jei ir prisimename – tai labai nepatogiai) atsako Šarūnė Sederevičiūtė savo antropologiniame tyrimu (10) „Holokausto užmarštis kaip istorinis procesas: vabalninkiečių atminties atvejis“ http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studij…/…/10059.

Nesuprantantiems RV įdirbio laipsnio Holokausto temoje primygtinai siūlau perskaityti nepamokslaujančio ir nesąmokslaujančio Nerijaus Šepečio publikacijas (11): „Būti žydu“ Lietuvoje: Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal… naudingų idiotų šou?“ ir „Jūsiškiai – mums ne mūsiškiai“ (internetinės prieigos).

Pabaigai, vokiškai-žydiškas kontekstas. Pamėginkite atsiversti Hannah Arendt „Eichmaną Jeruzalėje. Ataskaita apie blogio banalumą“ su Simo Čelutkos įvadu. Nepažadu, kad bus lengva, bet pamėginkite. Ačiū ir sėkmės žvalgantis netyrinėtoje bei nutylėtoje temoje.“

LZnaujas