Kontekstai. Steponas Batoras

Sąžiningas karys, nuosaikus vadas, nemėgęs karališkos prabangos, kovojęs už šalį, palikęs ryškų pėdsaką šalies istorijoje. Paskutinis garbingas Lietuvos valdovas, kaip rašo istorikas Adolfas Šapoka. Taip apibūdinamas Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Rug­sė­jo 27-ąją bu­vo 482-osios Ste­po­no Ba­to­ro gi­mi­mo me­ti­nės, o spa­lio vi­du­ry­je bus iš­leis­tos jo val­dy­mo lai­ko­tar­piu kal­din­tų 1 ir 10 du­ka­tų mo­ne­tų auk­si­nės rep­li­kos. Ta pro­ga kvie­čia­me su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­vos di­džiuo­ju ku­ni­gaikš­čiu. Is­to­ri­niuo­se straips­niuo­se tei­gia­ma, kad per de­šimt­me­tį tru­ku­sį jo val­dy­mą (1576-1586) Len­ki­jos-Lie­tu­vos vals­ty­bė su­stip­rė­jo, ypač moks­lo ir kul­tū­ros sri­ty­se.

1. Vil­niaus uni­ver­si­te­to įkū­rė­jas. 1578 m. Ste­po­nas Ba­to­ras su­tei­kė pir­mo­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to – Vil­niaus jė­zui­tų aka­de­mi­jos – stei­gi­mo pri­vi­le­gi­ją. 1579 m. pri­vi­le­gi­ją pa­tvir­ti­no po­pie­žius Gri­ga­lius XIII.

2. Ka­ta­li­kas, bet to­le­ran­tiš­kas ki­toms re­li­gi­joms. Ste­po­no Ba­to­ro tė­vy­nė bu­vo Tran­sil­va­ni­ja, ku­ri nuo XI a. bu­vo is­to­ri­nės Veng­ri­jos da­lis. Bū­da­mas veng­ras, val­do­vas ne­mo­kė­jo nei len­kiš­kai, nei lie­tu­viš­kai, o bend­ra­vo lo­ty­niš­kai. Jis vie­no­dai ger­bė ir len­kų, ir lie­tu­vių tei­ses. Ste­po­nas Ba­to­ras bu­vo ka­ta­li­kas, ta­čiau to­le­ran­tiš­kai žiū­rė­jo į ki­ta­ti­kius. Su­draus­min­da­vo tiek ka­ta­li­kus, tiek pro­tes­tan­tus, teig­da­mas, kad vi­sus re­li­gi­nius ne­su­ta­ri­mus rei­kia spręs­ti tai­kio­mis prie­mo­nė­mis.

3. Di­džiau­sias ka­ri­nis lai­mė­ji­mas už­bai­gė Li­vo­ni­jos ka­rą, su­sig­rą­ži­no že­mių iš Ru­si­jos. Vie­nu iš di­džiau­sių Ste­po­no Ba­to­ro nuo­pel­nų Lie­tu­vai va­di­na­mas Li­vo­ni­jos ka­ro už­bai­gi­mas. Tri­mis ka­ro žy­giais (1579-1581 m.) jis pri­ver­tė Ru­si­ją at­si­sa­ky­ti už­ka­riau­tų že­mių ir 1582 m. su­da­ry­ti tai­kos su­tar­tį. Taip Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) at­siė­mė iš Mask­vos Po­loc­ką, pra­ras­tą Li­vo­ni­jos ka­ro me­tu ir be­veik šimt­me­čiui ati­to­lin­to Mask­vos pa­vo­jų.

4. Tu­rė­jo ves­ti vy­res­nę Žy­gi­man­to Au­gus­to se­se­rį. Įžen­gęs į sos­tą 1576 m. ge­gu­žės 1 d., Ste­po­nas Ba­to­ras tu­rė­jo ves­ti Oną Jo­gai­lai­tę (mi­ru­sio Žy­gi­man­to Au­gus­to se­se­rį). Tai va­di­na­ma dar vie­nu nuo­pel­nu ar au­ka vals­ty­bės rei­ka­lams. Ona Jo­gai­lai­tė bu­vo 10 me­tų vy­res­nė už Ba­to­rą. Įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, kad ir ne itin iš­vaiz­di. Ma­no­ma, kad dėl šių ve­dy­bų val­do­vas jau­tė­si vie­ni­šas ir die­nas daž­niau leis­da­vo Gar­di­ne, o ne Vil­niu­je.

5. Ka­ra­liš­ka pra­ban­ga jam bu­vo sve­ti­ma. Ste­po­nas Ba­to­ras Lie­tu­vos bei Len­ki­jos is­to­riog­ra­fi­jo­je įsiam­ži­no kaip stip­raus cha­rak­te­rio ka­ra­lius – ka­rys, ne­gy­ve­nęs pa­gal ka­ra­liš­kos pra­ban­gos stan­dar­tus. Jis bu­vo spar­tie­tiš­kai nuo­sai­kus, ryž­tin­gas, iš­tver­min­gas, at­vi­ras, tei­sin­gas ir ne­mė­go komp­ro­mi­sų, ra­šo­ma Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­jų pus­la­py­je Ldkis­to­ri­ja.lt.

6. Mir­ties baus­mė Ro­tu­šės aikš­tė­je. Ste­po­nas Ba­to­ras tvir­tai lai­kė vals­ty­bės va­džias. Tą įro­do vie­nas fak­tas. 1580 m., vyks­tant Li­vo­ni­jos ka­rui, jis ga­vo ži­nių, kad di­di­kas Gri­ga­lius As­ti­kas šni­pi­nė­ja Mask­vos nau­dai. Pa­da­rius kra­tą As­ti­ko dva­re, su­ras­ta blan­kų su LDK vals­ty­bės ants­pau­dais ir pi­ni­gų klas­to­ji­mo dar­bo įran­kių. As­ti­kas bu­vo nu­teis­tas mir­ties baus­me, eg­ze­ku­ci­ja įvyk­dy­ta Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tė­je, ra­šo­ma „Se­no­jo­je Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“. Tai bu­vo iš­skir­ti­nis įvy­kis LDK gy­ve­ni­me.

7. Ste­po­no Ba­to­ro gat­vė sos­ti­nė­je. Vil­niaus gat­vė, jun­gian­ti Bel­mon­tą ir Nau­ją­ją Vil­nią, pa­va­din­ta Ste­po­no Ba­to­ro var­du. Tai tas pats ke­lias, ku­riuo ka­dai­se bu­vo iš­ves­ta ka­riuo­me­nė Po­loc­ko link.

8. An­tra­sis ku­ni­gaikš­tis, ku­ris kal­di­no auk­si­nes mo­ne­tas. Ste­po­nas Ba­to­ras bu­vo an­tra­sis Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­tis, po Žy­gi­man­to Au­gus­to, ku­rio val­dy­mo lai­ko­tar­piu bu­vo kal­di­na­mos auk­si­nės mo­ne­tos – 1 ir 10 du­ka­tų. Vil­niaus mo­ne­tų ka­lyk­lo­je 1580 m. bu­vo kal­din­tos LDK 10 du­ka­tų mo­ne­tos, taip va­di­na­mi por­tu­ga­lai, 1586 m. – 1 du­ka­to mo­ne­tos.

Pa­gal 1580 m. Len­ki­jos ir Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­ly­bos or­di­na­ci­ją, mo­ne­tos tu­rė­jo sver­ti 3,5731 g ir 35,731 g, o gry­no auk­so jo­se bu­vo 3,4565 g ir 34,565 g. Ste­po­no Ba­to­ro lai­kų auk­si­nių mo­ne­tų rep­li­kas spa­lio vi­du­ry­je iš­leis Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­lyk­la.

9 . Ko­kia pro­ga pra­dė­tos kal­din­ti 10 du­ka­tų mo­ne­tos? Ma­no­ma, kad 1580 m. 10 du­ka­tų mo­ne­ta bu­vo nu­kal­din­ta sie­kiant pa­mi­nė­ti Po­loc­ko, pra­ras­to Li­vo­ni­jos ka­ro me­tu, at­siė­mi­mą iš Mask­vos 1579 me­tais. Vei­kiau­siai šios 10 du­ka­tų mo­ne­tos bu­vo da­li­na­mos sve­čiams 1583 m. per Len­ki­jos ka­rū­nos di­džio­jo et­mo­no ir kanc­le­rio, ka­ra­liaus se­kre­to­riaus Jo­no Za­mojs­kio ir Ste­po­no Ba­to­ro duk­te­rė­čios Gri­zel­dos Ba­to­rai­tės ves­tu­ves, ra­šo­ma Eu­ge­ni­jaus Iva­naus­ko ir R. J. Dou­chis kny­go­je „Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­ly­bos is­to­ri­ja 1495–1769“.

10. Ste­po­no Ba­to­ro du­ka­tų Lie­tu­vos ir už­sie­nio lo­biuo­se nėra. Jei Žy­gi­man­to Au­gus­to auk­si­nių mo­ne­tų ras­ta lo­biuo­se, Ste­po­no Ba­to­ro du­ka­tų Lie­tu­vos ir už­sie­nio lo­biuo­se nė­ra. Vals­ty­bi­nio Er­mi­ta­žo nu­miz­ma­tės Tat­ja­nos Mi­na­sian duo­me­ni­mis, Ste­po­no Ba­to­ro por­tu­ga­las bu­vo ap­tik­tas XVII a. lo­by­je, ras­ta­me Ki­je­vo Pe­čo­rų Lau­ro­je 1898 m. 16079 mo­ne­tų lo­by­je tarp 6190 auk­si­nių mo­ne­tų ap­tik­tas vie­nin­te­lis 1580 m. por­tu­ga­las pa­te­ko į Vals­ty­bės Er­mi­ta­žą Sankt Pe­ter­bur­ge.

Šaltinis čia