Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis – iškili XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios Lietuvos asmenybė

2015 metai ypatingi tuo, kad minime 250-ąsias garsaus kompozitoriaus, visuomenės veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) gimimo metines. Ši asmenybė ypač brangi trims kaimyninėms tautoms ir šalims – Lietuvai, Lenkijai ir Baltarusijai. Kalbant paprastai, nekeliant nuodugnesnių mokslinių diskusijų, M. K. Oginskis amžiams išliks jų istorinėje atmintyje. Seimo nutarimu šiuos metus, be kitų svarbių įvardijimų (pavyzdžiui, Lietuvos etnografinių regionų metų), minime ir kaip M. K. Oginskio metus.
Oginskiai – sena didikų ir kunigaikščių giminė, kildinusi save iš Riurikaičių dinastijos. Pradžioje jie buvo stačiatikiai, vėliau tapo katalikais. Daug šios giminės palikuonių buvo Lietuvos senatoriai, ėjo svarbias valstybines pareigas. Didžiausią įtaką Lietuvos politiniam ir kultūriniam gyvenimui Oginskiai darė XVIII a. Dauguma Oginskių buvo muzikalūs, ne tik rėmė muzikus, bet ir patys kūrė, aktyviai muzikavo.
Domėjimasis M. K. Oginskio gyvenimu, kultūrine ir visuomenine politine veikla neprigeso įvairiais istorijos tarpsniais gal todėl, kad jo kūryba glaudžiai susijusi su mūsų krašto politiniais, istoriniais įvykiais, krašto gamta. Jis norėjo įgyvendinti savąją susikurtą Tėvynės atkūrimo viziją. Gyvenimo credo – tarnauti Tėvynei – M. K. Oginskis sugebėjo suformuluoti dar ankstyvosios vaikystės metais. Pirmą kartą šiuos žodžius jis ištarė 1769 m., būdamas vos ketverių, kai paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas per priėmimą kilstelėjo šį „vyrą“ ant stalo ir paklausė, ką jis norėtų veikti suaugęs? „Tarnauti Tėvynei!…

Visas Rimanto Šalnos straipsnis čia.

Atsakyti