Laiško kelias: nuo hieroglifų iki raidžių

Patį seniausią ir sunkiausią meilės laišką archeologai aptiko Irane. Specialistų nuomone, laiško data – 2200 metai pr. m. e. Jaunuolis rašė savo mylimajai ant akmens plytos, sveriančio 16 kilogramų. Tas akmuo ir laikomas pirmuoju meilės laišku.

1630 m. pr. m. e.  vienas žymus egiptietis pranešė princesei, kad ruošiasi prašyti jos rankos. Šį pranešimą jis išraižė plytoje, kuri ir buvo pristatyta jo širdies damai.

Persijos karalius Darijus I didysis (522–486 pr. m. e.) nuo skitų gavo štai tokį laišką: krepšyje buvo paukštis, varlė ir penkios nendrinės strėlės su sunkiais bronziniais antgaliais. Ką galėtų reikšti toks laiškas? Išminčius išaiškino: „Jeigu jūs, persai, neišskrisite kaip paukščiai į dausas arba kaip varlės nenušuoliuosite į ežerą, tai negrįšite atgal, o krisite nuo mūsų strėlių.“ Laiškas išsipildė, persai skitų nenugalėjo.

Persų caras nemokėjo skitų kalbos, o skitai – persų. Tačiau simbolių kalba aiškiai rodė, ką norėjo parašyti klajokliai skitai. Po kurio laiko simbolius pakeitė raštas – paveiksliukai, kuriuos mokslininkai pavadino piktogramomis. Po jų atsirado hieroglifai, o jie davė pradžią didžiausiam žmonijos atradimui – raštui raidėmis.

Rusijoje pirmuosius laiškus, aštriu kauliniu įrankiu išraižytus beržo tošėje, Novgorodo žemėje paslėptus medyje 1951 m. atrado prof. A. Arcichovskis. Vienas laiškų rašytas žinomam Didžiojo Novgorodo pirkliui Feliksui, kuris 1338 m. dalyvavo sudarant prekybos sutartį su vokiečiais. Laiške kažkokia Fevronija perduoda pirkliui linkėjimus ir skundžiasi, kad ją posūnis nuskriaudė – sumušė ir iš kiemo (namų) išvarė.

Laiškus dėti į vokus pradėta tik XVII a. Jie buvo vadinami laiško marškinėliais, nes slėpė laiško turinį. Masiškai gaminti vokus imta apie 1820 m. Pirmasis to ėmėsi anglas, knygyno ir raštinės reikmenų parduotuvės savininkas Briujeris. Vokų paklausa buvo didelė, todėl po ketvirčio amžiaus Londone paleista pirmoji vokų gaminimo mašina.

Seniausias Lietuvoje žinomas laiškas – rašytas aisčiams apie 523–526 m. ostgotų karaliaus Teodoriko, valdžiusio 493–526 m.

Kai kurie laiškų rašytojų rekordai

* Didžiausias pasaulyje laiškas, parašytas ant pergamento, saugomas Turkijos nacionaliniame muziejuje. Šį laišką XVI a. Osmanų imperijos sultonui atsiuntė persų šachas. Laiško ilgis –10 m, plotis – 7 m.

* Vokietijos studentas Tomas Nihauzas nusprendė pasiekti rekordą, parašydamas ilgiausią laišką pasaulyje. Dvejus metus Tomas rašė ant ritinio popieriaus savo broliams ir seserims. „Kūrybai“ prireikė daugiau kaip kilometro popierinės juostos – ji baigėsi 1223 metre.

* Lietuvoje ilgiausią – 93,4 m ilgio – laišką parašė ant ritinio popieriaus Telšių Žemaitės mokyklos moksleiviai 2000 mokslo metų pabaigoje. Laiškas nusiųstas Lietuvos Prezidento žmonai Almai Adamkienei.

Alanas Formanas iš Niu Barno (Anglija) savo žmonai Dženetai parašė 1 402 344 žodžių laišką. Jį rašyti pradėjo 1982 m. sausio 3 d. ir išsiuntė 1984 m. sausio 25 d.

* Lietuvoje daugiausia žodžių turintis laiškas – 37 304 ranka rašytų žodžių, 192 puslapių – parašytas 2000 m. birželį Vilniuje studijuojančios marijampolietės Vaidos Šverčiauskaitės draugui Ernestui į Kauną. Šį laišką ji rašė apie tris mėnesius.

* Patį trumpiausią laišką yra parašęs prancūzų rašytojas Viktoras Hugo (1802–1885). Kartu su romano „Vargdieniai“ rankraščiu jis 1862 m. pasiuntė leidėjui tokio turinio laišką: – ? Atsakymas buvo ne ką ilgesnis: – !

* Laiškas keliavo 54 metus. Norvegijoje 2005 m. rudenį viena norvegė sulaukė tikro siurprizo – gavo prieš 54 metus išsiųstą laišką. Paštininkas, kuris pristatė šį laišką, adresatei ta proga įteikė ir gėlių. „Buvo tikrai smagu. Fantastiška gauti laišką po tiek daug metų“, – atplėšusi 1950 m. rugsėjo 22 d. išsiųstą laišką teigė Brita Liovos. Moteris jokių naujienų, žinoma, nesužinojo. Laiške B. Liovos uošviai teiravosi apie jų vaikaičio sveikatą. Jam tuomet tebuvo dveji metai, o dabar jis jau greitai išeis į pensiją. Laiškas priminė apie infliaciją: ant voko užklijuotas pašto ženklas prieš 50 metų kainavo tik 0,25 Norvegijos kronos – 22 kartus pigiau nei dabar.

* M. Kaurova iš Belgorodo srities Černiavkos kaimo 1990 m. sausio 27 d. gavo laišką, pasiųstą iš Donecko srities 1981 m. liepos 20 d.

* Atrodytų, kad šiandieną, turint telefoną ir internetą, žmonės rečiau rašo laiškus. Tačiau skaičiai tai paneigia. Daugiausiai rašantys – amerikiečiai. 1991 m. JAV buvo pasiųsta 165,9 mlrd. laiškų ir banderolių. O Šveicarijoje 1988 m. kiekvienam gyventojui teko vidutiniškai po 655 pašto siuntas, t. y. kiekvienas šveicaras kasdien pasiuntė po du laiškus ar siuntinius.

* Kažkoks Bilas Kukas savo nuotakai per ketverius išsiskyrimo metus parašė ir gavo 6000 laiškų, t. y. vidutiniškai po du laiškus per dieną.

Šaltinis čia