Vien Londone vakarais bei savaitgaliais veikiančių lietuviškų mokymo įstaigų yra daugiau negu 10. Pasirinkimas vaikų turintiems emigrantams išties didelis – mažuosius galima leisti į lietuvišką darželį, mokyklą, kurioje mokoma tik lietuvių kalbos, tokią, kurioje dėstomi ir kiti dalykai arba vyksta meniniai užsiėmimai.

Neretai lietuviai renkasi įstaigą, esančią arčiausiai namų, todėl dauguma mokyklų įkurtos tautiečių tankiai apgyventuose miestuose bei rajonuose. Rytų Londone veikiančios lietuviškos mokyklos „Moksliukas“ lituanistinio skyriaus vadovės Gytės Eismontienės teigimu, įstaigos vieta labai svarbi, mat šio miesto gyventojai itin vertina laiką ir stengiasi jo nešvaistyti tolimoms kelionėms.

Nuo 2003-iųjų veikiančioje mokykloje šiuo metu mokosi apie 150 lietuvių, kadangi pamokos vyksta kiekvienos darbo dienos vakarais bei šeštadieniais, tėvai gali pasirinkti jiems ir vaikams tinkamiausią laiką atsižvelgiant į kitą popamokinę veiklą. Į „Moksliuką“ priimami vaikai nuo 4-erių metų ir gali mokytis tiek, kiek pageidauja tėvai.

„Jei tėvai planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, jie nori žinoti, kuriame mokymosi lygyje yra jų vaikai, kad būtų pasirengę mokytis Lietuvoje ir išvengtų programos spragų. Tokių tėvų yra labai daug. Jei planas – grįžti gyventi į Lietuvą, keliame vaiką į tą klasę, kurioje pagal savo amžių mokytųsi Lietuvoje, ir ruošiame jį, kad vėliau nebūtų šoko“, – sakė lituanistinės ir menų mokyklos mokytoja bei pridūrė, kad kalbos vaikai mokomi pagal Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą programą.

Vakarų Londone gyvenantys tautiečiai taip pat turi galimybę rinktis, kur jų vaikai gali mokytis gimtosios kalbos. Viena iš tokių mokyklų „Kodėlčius“ veikia tik šeštadieniais, tačiau joje taip pat mokoma ne tik lietuvių kalbos, bet vyksta ir meniniai užsiėmimai.

Prieš devynerius metus įkurtoje mokymo įstaigoje pastaruoju metu mokinių skaičius ėmė sparčiai augti. Pasak mokyklos vadovės Rūtos Bosienės, taip greičiausiai yra todėl, kad į vakarinę miesto dalį atsikrausto vis daugiau lietuvių. Tuo tarpu G.Eismontienė pastebi, kad mokinių skaičiaus kitimas tiesiogiai priklausomas nuo migracijos politikos, liečiančios Anglijos lietuvius.

Lietuviška mokykla – tėvų, ne vaikų, pasirinkimas

Jau penkerius metus į vieną lietuvišką Londono mokyklą savo sūnų leidžianti Akvilė įsitikinusi, kad gimtąją kalbą būtina mokėti nepaisant to, ar šeima grįš gyventi į Lietuvą, ar ne. Moteris neslepia, kad vaikams tikrai nelengva ir dažnai pikta, kad turi mokytis antroje mokykloje, bet tai – privaloma.

„Mano sūnus lanko šeštadieninę lietuvių mokyklą, kurioje pamokos vyksta nuo ryto iki vakaro. Labai dažnai pyksta, kad privalo mokytis, kai jo draugai ilsisi po darbo savaitės. Prieš keletą metų vasarą būdamas pas senelius sūnus nesusikalbėjo su jais, mat nemokėjo daug lietuviškų žodžių. Tada nutarėme griežtai – mokysis lietuvių kalbos tiek, kiek reikės“, – pasakojo moteris ir džiaugėsi, kad nors ir ne savo noru, vaikas padarė didelį progresą.

Paauglio mamai pritaria ir „Kodėlčiaus“ vadovė, teigdama, kad sprendimas šeštadieniais leisti atžalą į ugdymo įstaigą – sveikintinas: „Vaikai gali nenorėti lankyti lietuvių mokyklą, tačiau viskas priklauso nuo tėvų požiūrio. Vietoje to, kad šeštadienį nieko neveiktų, vaikas verčiau mokytųsi ir būtų ugdomas. Aš esu patriotė, tad manau, kad lietuvių kalbą mokėti – naudinga“.

Vienoje iš lietuviškų Londono mokyklų istoriją dėstęs sporto treneris Andrius Pauliukevičius džiaugėsi, kad tautiečių vaikai turi galimybę mokytis tokiose vietose: „Lietuviškos mokyklos reikalingos. Deja, tiesa ta, kad daugelis emigrantų patys negali išmokyti savo vaikų kalbėti ir rašyti lietuviškai, nes patys ne visada moka. Ir dažnai negali papasakoti Lietuvos istorijos, nes patys ne itin gerai ją žino. Paprasčiausiai dėl to, kad daugelis emigrantų nėra labai išsilavinę. Nors tai, kad jie savo vaikus veda į tas lietuviškas mokyklėles, rodo didelį jų sąmoningumą ir jais aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi“.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems emigrantų vaikams gimtoji kalba dažnai tampa antra ir kur kas sudėtingesne už anglų. Nuo mažens lankydami vaikų darželį, būrelius, mokyklą su angliškai kalbančiais bendraamžiais, lietuviai neretai susiduria su sunkumais mokydamiesi taisyklingos tėvų kalbos.

„Nuolat susiduriame su anglų ir lietuvių kalbų maišymu. Natūralu, kad vaikams reikia laiko „persijungti“ iš vienos kalbos į kitą, tačiau mes jau susitaikėme su tuo. Pertraukų metu vaikai klega angliškai, per pamokas to daryti negalima. Manau, kad vaiko gyvenime visada dominuos viena kalba – ta, kuri jam lengvesnė“, – apie mažųjų įpročius kalbėjo „Moksliuko“ pedagogė.

Jai nepritarė R.Bosienė, nesutinkanti, kad emigrantų vaikams sudėtinga mokytis lietuvių kalbos dėl kasdien vartojamos anglų kalbos: „Be abejo, jų žodynas – skurdesnis, tačiau jei šeimoje kalbama lietuviškai, vaikams nėra taip sunku“.

Kainos kišenių nedrasko

Lietuviško mokymo kainos Londone svyruoja. „Moksliuko“ mokinių tėvai kas keturias savaites atseikėja po 52 svaro sterlingus (64.33 euro) už kartą per savaitę vyksiančius 3 valandų užsiėmimus. Kaip teigė G.Eismontienė, kiekviena mokykla nustato savo kainas bei mokytojų atlyginimus, atsižvelgiant į daugelį skirtingų aplinkybių. Tiesa, kiek uždirba „Moksliuke“ dirbantys mokytojai, pašnekovė atskleisti nesutiko.

Tuo tarpu „Kodėlčiaus“ mokykloje vieno vaiko mokymasis kainuoja apie 60 svaro sterlingų (74,34 eurų) už kartą per savaitę vykstančius 4 valandų trukmės užsiėmimus. Pasak R.Bosienės, tai – pigiau nei popamokinės veiklos būreliai, kurie tėvams atsieina labai brangiai.

Tiesa, kai kurie tėvai vardan vaiko išsilavinimo ir pomėgių skatinimo, atsisako kitų malonumų. Londonietė Akvilė, auginanti paauglį sūnų bei devynmetę dukterį, neslepia, kad popamokinė mažųjų veikla jos šeimai atsieina nemažai, bet ne tiek daug, kad vertėtų atsisakyti šių išlaidų.

„Abu vaikai lanko lietuvišką mokyklą, tad per mėnesį tai kainuoja truputį daugiau nei 100 svarų. Duktė dar lanko šokių pamokas, o sūnus – futbolą. Šie užsiėmimai per mėnesį kainuoja apie 100-200 svarų, priklausomai nuo papildomų išlaidų suknelėms, aprangoms ar kelionėms. Tai nemaži pinigai, tačiau tikiu, kad vaikams nuo mažens reikia būti aktyviems ir užsiimti ne tik tuo, kuo reikia, bet ir tuo, ko nori jie patys. O ir išlaidos nėra jau tokios didelės“, – atviravo dviejų vaikų mama.

Pagrindinis lietuviškų mokyklų mokytojų darbas neretai – britiškose mokyklose. Jose įgautą bei iš Lietuvos atsivežtą patirtį pedagogai gali sujungti ir pritaikyti mokydami tautiečių atžalas gimtosios kalbos.

Didžiosios Britanijos mokytojas, pasak R.Bosienės, vos pradėjęs karjerą uždirba apie 20 tūkst. svaro sterlingų (24781,41 Eur) per metus. Lietuvių mokyklose Londone dažniausiai mokamas valandinis atlygis, kuris siekia 10 svaro sterlingų (12,39 eurų).