Su Lietuvių mokyklos Vašingtone (JAV) direktore Ilona Verbušaitiene kalbasi dr. Vigmantas Butkus.
– Papasakokite trumpai apie save.
– Užaugau Kretingos rajone, Laukžemės kaime. Baigiau Palangos pirmąją vidurinę mokyklą, Klaipėdos konservatorijoje įgijau lietuvių kalbos, literatūros ir vaikų teatro režisierės specialybę.
Pirmoji darbovietė buvo Šiaulių Dainų vidurinė mokykla. Po kelerių metų perėjau į Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją, kurioje dirbau 14 metų ir įgijau daug patirties. Visus tuos metus janoniečius mokiau lietuvių kalbos ir literatūros, įsteigiau teatro studiją ,,Jeigu“, kuri iki šiol puikiai tebegyvuoja, septynerius metus teko dirbti direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2004 metų su šeima gyvenu JAV, Virdžinijos valstijoje. Tais pačiais metais pradėjau mokytojauti Merilendo valstijoje esančioje Kristijono Donelaičio lituanistinėje mokykloje. Joje dirbau devynerius metus, iš kurių septynerius buvau mokyklos direktorė. O 2015 metų birželio mėnesį kartu su aktyviais lietuvių ir mišrių šeimų tėvais įkūrėme pirmąją lituanistinę šeštadieninę mokyklą Virdžinijos valstijoje.
– Kokią idėją ir kokių bendraminčių turėdama steigėte šią mokyklą?
– Virdžinijos valstijoje gyvena nemažai lietuvių šeimų, kurios įsikūrusios įvairiuose miestuose, miesteliuose. Buvo daug vaikų, kurie nelankė Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos, veikiančios Merilendo valstijoje, nes, tėvų teigimu, juos ten vežioti per toli.
Taigi tėvų iniciatyva buvo pradėta steigti nauja mokykla. Ilgai galvotas mokyklos pavadinimas, kol galų gale pasirinktas paprastas, lengvai ir lietuviams, ir amerikiečiams suprantamas: Lietuvių mokykla Vašingtone (Lithuanian School of Washington).
Patalpas mokyklai nuomojame Vienna miestelyje, iš kurio iki JAV sostinės Vašingtono galima nuvažiuoti per 20 minučių.
– Kokiais principais vadovaujamasi mokyklos veikloje? Kokia jos vizija, misija, vadinamoji materialinė bazė? Ar gaunate iš kur nors paramos?
– Kiekviena mokykla, kviesdama mokytis, prisiima atsakomybę už savo siūlomą ugdymo programą ir mokinių mokymosi pasiekimus. Niekas mūsų mokykloje nevyksta „taip sau“. Jos veikla reglamentuojama JAV dokumentų, apibrėžiančių ugdymo tikslams ir mokymo procesui keliamus reikalavimus.
Pirmiausia turime paklusti JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos įstatams. Juose sakoma, kad pagrindinis lituanistinių mokyklų tikslas yra auklėti jaunąją kartą sąmoningais lietuviais, išmokyti juos lietuviškai kalbėti ir rašyti, siekti, kad jie pamėgtų ir lietuvių kalbą, ir raštą, supažindinti juos su tautos istorija, su Lietuvos valstybės teisine struktūra, ekonomika. Žodžiu, svarbiausia, kad jaunoji karta išlaikytų lietuviškumą ir galėtų puoselėti ryšius su Lietuva.
Sykiu mes esame savo tėvynės – Lietuvos – dalis, todėl mokyklos vadovybei ir mokytojams rūpi, kad mūsų moksleivių ugdymas savo nuostatomis būtų artimas ir Lietuvos Respublikos mokykloms keliamiems reikalavimams. Mums svarbios visos pagrindinės Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatos: ugdyti vertybinę orientaciją, gebėjimus, tradicijų puoselėjimą, tautinę, pasaulėžiūrinę asmens brandą.
Orientuodamiesi į šiuos ir kitus JAV, Lietuvos dokumentus, formulavome savo mokyklos viziją ir misiją, jose pabrėždami mokymo kokybiškumą, modernumą, tautiškumą, bendražmogiškus vertybinius prioritetus.
O paramą mums šiais mokslo metais suteikė Lietuvių fondas, Kazickų šeimos fondas, Aleksandros Kazickienės atminimo programa ir, žinoma, moksleivių tėveliai, be kurių finansinės paramos mokyklai ir pagalbos vaikams negalėtume vykdyti savo veiklos.
– Kas be jūsų, kaip direktorės, dalyvauja vadovaujant mokyklai? Kokie mokytojai joje dirba, kokie mokiniai mokosi? Kiek jų?
– Aukščiausia mokyklos savivaldos institucija yra Mokyklos taryba, telkianti mokyklos mokinių, mokytojų, tėvų bendruomenę ir vietos bendruomenę demokratiniam mokyklos valdymui. Tarybą sudaro 11 narių, savo srities specialistų profesionalų, turinčių Lietuvos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar abiejų šalių pilietybes.
Tarybos pirmininkė yra Aistė Kielaitė-Gulla. Ji – mokyklos idėjų generatorė. Smagu, kad Aistė, dirbdama Džordžtauno (Georgetown) universitetinėje ligoninėje gydytoja chirurge, rašydama daktaro disertaciją, daug laiko skiria ir mokyklai. Džiaugiamės, kad jai pavyko suburti labai kompetentingą tarybą.
Mokykloje dirba devyni mokytojai. Iš jų septyni turi pedagoginį išsilavinimą. Keturi lituanistai. Vienas mokytojas iš Lietuvos devintos klasės mokinius moko nuotoliniu būdu. Mokyklos moksleiviai yra nuo 4 iki 18 metų. Dabar mokyklą lanko 35 mokiniai iš 22 šeimų. Iš jų 20 šeimų yra mišrios, todėl mokinių lietuvių kalbos lygis labai skirtingas.
– Kaip vyksta mokymo ir mokymosi procesas, kas jame svarbiausia? Kas sekasi sklandžiai, kas – sunkėliau, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate?
– Siekiame, kad vaikai pažintų ir pamiltų gimtąją kalbą, suprastų lietuviams svarbius papročius ir tradicijas, norėtų pažinti šalį, kuri brangi jų tėvams ir seneliams. Mums labai reikia tėvų palaikymo ir supratimo, dalyvavimo mokyklos gyvenime. Nuostatos ir vertybės ugdomos ne tik mokytojų, bet ir šeimos pavyzdžiu, meile kalbai ir įsipareigojimu ją branginti, kasdien puoselėti, augant doru žmogumi.
Mokykloje yra mokoma lietuvių kalbos, literatūros, teksto kūrimo ir analizės, Lietuvos pažinimo (tai integruota Lietuvos istorijos, geografijos, etnokultūros pamoka). Kiekvieną šeštadienį pirmoji pamoka yra muzika, tad dieną mokykloje pradedame „Tautiška giesme“. Mokiniai dainuoja mokyklos chore, šoka lietuvių liaudies šokių grupėje ,,Eglutė“, kuri dabar ruošiasi 15-ajai Tautinių šokių šventei, šią vasarą vyksiančiai Baltimorėje, Merilendo valstijoje.
Mokytoja Marija Dainienė su mokiniais leidžia internetinį laikraštį ,,Atžalynas“, kurio tikslas – skatinti mokinius kurti, užrašyti savo pastebėjimus, įspūdžius, turtinti savo kalbą, tobulinti rašymo įgūdžius ir kultūrą. Taip mokiniai įgyja patirties, kaip leidžiamas laikraštis, susipažįsta su žurnalistine veikla. Jie ima interviu iš mokyklos mokytojų ir kitų Lietuvių bendruomenės narių, praktiškai mokosi vartoti skirtingus kalbos funkcinius stilius, turi galimybę laikraštį iliustruoti, eksponuoti jame savo piešinius, fotografijas. Per laikraštį supažindiname bendruomenę su mūsų mokiniais ir jų veiklomis.
Pavyzdžiui, balandžio mėnuo buvo skirtas knygai. Paskutinį mėnesio šeštadienį mokiniai pristatė savo pačių knygeles, kurių buvo sukūrę įvairiausių: mažieji ,,Pelėdžiukai“ (keturmečiai) darė kiekvienas savo abėcėlės, piešinių, metų laikų knygelę, vyresnieji rašė gražiausių lietuviškų žodžių, sakinių, istorijų knygeles, devintokai išleido savo kūrybos knygą, pavadintą ,,Šeštadienis – darbo diena“.
Besimokantieji labai vertina projektą ,,Gintariniai karoliukai“. Kai sveikiname mokinius su gimtadieniais, dovanojame jiems po 3 gintarėlius. Už įvairius gerus darbus jie taip pat renka gintarėlius ir veria karolius – mokslo metų pabaigoje pamatysime, kiek tokių darbų kiekvienas atliko.
Didžiuojamės mokiniais, dalyvavusiais JAV lietuvių Švietimo tarybos inicijuotame rašinių ir piešinių konkurse ir laimėjusiais net tris prizines vietas.
Kalbant apie problemas – labiausiai JAV lituanistinėms mokykloms trūksta vientisos mokymo programos, vadovėlių ir mokytojų. Vaikai į tokias mokyklas susirenka labai skirtingo lietuvių kalbos mokėjimo lygio: vieni lietuviškai visiškai nekalba ir net nesupranta, kiti kalba mažai ir truputį supranta, dar kiti kalba labai gerai. Taigi lietuvių kalbos mokymas turėtų būti individualizuotas.
Dėl to džiaugiamės realybe virtusia Kazickų fondo direktorės Neilos Baumilienės ir Bostono lituanistinės mokyklos direktorės Gailos Narkevičienės iniciatyva. Jų dėka pirmą kartą Amerikos lituanistinių mokyklų mokiniai nuo 14 metų laikė lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminą, parengtą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros.
Manau, kad šis pirmą kartą vykęs egzaminas dar labiau sudomins tėvus, suteiks didesnę motyvaciją leisti savo atžalas į lituanistines mokyklas. Mat tėvų motyvai yra skirtingi: vieni veda vaikus į lietuvišką mokyklą tik tam, kad šie praleistų laiką lietuviškoje aplinkoje, kiti nori, kad vaikai išmoktų kalbą.
– Ar mokykla palaiko kokius nors ryšius su Lietuva, su oficialiomis jos institucijomis?
– Mokykla bendradarbiauja su Lietuvoje administruojama EMA sistema (elektroninių ir spausdintų pratybų sistema), tad mūsų mokiniai turėjo galimybę šiais metais atlikti elektronines pratybas. Devintokai nuotoliniu būdu kartą per mėnesį mokomi lietuvių kalbotyros pradmenų. Interaktyviam mokymui esame įsigiję 15 planšetinių kompiuterių.
Kadangi mokyklos bendruomenė labai aktyvi, mes dalyvavome įvairiuose konkursuose, kuriuos inicijavo Lietuvos organizacijos ir oficialios institucijos: Lietuvos vaikų ir jaunimo centro konkurse ,,Virtualus laiškas“, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo inicijuotame idėjų konkurse ,,Eik taip, kaip eina laisvė“, Prezidentės akcijose ,,Knygų Kalėdos“ ir ,,Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“, pilietinėje akcijoje ,,Lietuva kviečia“ (sykiu su Šiaulių Aukštelkės pagrindine mokykla).
Be to, mūsų bičiuliai iš Lietuvos yra Kauno valstybinis lėlių teatras, teatras ,,Atviras ratas“, muzikinis projektas ,,Langas į Lietuvą“, Lietuvos edukologijos universitetas, minėtoji EMA sistema, Naujosios Akmenės biblioteka, leidykla „Alma littera“.
– Balandžio 30 d. jūsų kvietimu teko dalyvauti ir diskutuoti apie literatūrą gražiame renginyje „Pavasaris su knyga“, kurį Amerikos meno muziejuje (Art Museum of the Americas) organizavote Vašingtono lietuvių bendruomenei. Jame kalbėtasi apie knygas, savo poeziją pristatė JAV gyvenanti poetė, dviejų eilėraščių rinkinių autorė Diana Šarakauskaitė, klausytasi baroko smuikininkės Ūlos Kinderytės ir liutnininko, klasikinės gitaros muzikanto Adamo Cockerhamo atliekamos muzikos, bendrauta. Ar dažnai organizuojate tokius ir panašius renginius? Kokie jie būna?
– Mūsų mokykloje mokomasi tik 35 šeštadienius per metus, todėl negalime sau leisti daug pramogų, renginių, tačiau šiais metais sulaukėme labai mielų svečių. Mokykloje lankėsi teatras ,,Atviras ratas“, žiūrėjome nuotaikingą spektaklį ,,Senelės pasaka“, klausėmės muzikinio projekto ,,Langas į Lietuvą“ puikios klasikinės muzikos kūrinių. Aktoriai iš Lietuvos Marija Barauskaitė, Justinas Narvydas ir režisierius Gediminas Rudys mokiniams parodė žaismingą, smagų spektakliuką ,,Kakė Makė susipažįsta su Netvarkos Nykštuku“, kuriuo pristatė Linos Žutautės knygelę ,,Kakė Makė ir Netvarkos Nykštukas“.
Kadangi balandžio mėnuo mokykloje buvo skirtas knygai, pirmą kartą Vašingtone suorganizavome lietuviškų knygų mugę – mokyklos paramos vakarą – ,,Pavasaris su knyga“. Šį vakarą rėmė leidykla „Alma littera“.
Džiaugiamės mūsų mokyklos muzikos mokytoja Viktorija Zaboriene, puikiai dirbančia su mokyklos choru, kurį lanko ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėveliai. Mokytoja paruošė kalėdinį koncertą, įsimintinus Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios koncertus. Jų klausėsi ir Vašingtono lietuvių bendruomenė.
– Kokie Lietuvių mokyklos Vašingtone artimiausi ir tolesni planai, sumanymai?
– Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija kartu su švietimo mainų paramos fondu organizuoja studentų praktikų atranką lituanistinėms mokykloms. Parašėme prašymą ir rugsėjo mėnesį sulauksime praktikantų. Manome, kad jauni, kūrybingi pedagogai atvyks kupini puikių idėjų.
Toliau tęsime draugystę su EMA pratybų sistema. Pradėsime ruoštis naujiems mokslo metams. Ir sieksime savo pagrindinio tikslo: padovanoti vaikams gražiausią dovaną – lietuvių kalbą, kad jie ja kalbėtų ir didžiuotųsi mokėdami seniausią gyvąją indoeuropiečių kalbą.
Baigdama norėčiau padėkoti visiems Lietuvoje esantiems draugams, kurie mums padeda įgyvendinti mokyklos viziją. Taip pat padėkoti tiems, kurie yra mokyklos taryboje, tiems, kurie rašo į mokyklos dienoraštį, tiems, kurie negaili laiko rūpindamiesi lituanistiniu švietimu.
Asmeninio albumo nuotr.
Ilona Verbušaitienė.
Nathano Mitchello nuotr.
Lietuvių mokyklos Vašingtone atidarymas. Juostelę perkerpa (iš kairės į dešinę): mokyklos direktorė Ilona Verbušaitienė, Lietuvos Respublikos ambasados JAV ministras patarėjas Mindaugas Žičkus, mokyklos tarybos pirmininkė Aistė Kielaitė-Gulla.
Lietuvių mokyklos Vašingtone atidarymo momentas.
Teatro „Atviras ratas“ pasirodymas mokykloje 2015 m. spalio 17 d.