Su Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne (JAV) di­rek­to­re Ilo­na Verbušaitiene kal­ba­si dr. Vig­man­tas Butkus.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te trum­pai apie sa­ve.

– Užau­gau Kre­tin­gos ra­jo­ne, Lauk­že­mės kai­me. Bai­giau Pa­lan­gos pir­mą­ją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, Klai­pė­dos kon­ser­va­to­ri­jo­je įgi­jau lie­tu­vių kal­bos, li­te­ra­tū­ros ir vai­kų teat­ro re­ži­sie­rės spe­cia­ly­bę.

Pir­mo­ji dar­bo­vie­tė bu­vo Šiau­lių Dai­nų vi­du­ri­nė mo­kyk­la. Po ke­le­rių me­tų pe­rė­jau į Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ją, ku­rio­je dir­bau 14 me­tų ir įgi­jau daug pa­tir­ties. Vi­sus tuos me­tus ja­no­nie­čius mo­kiau lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, įstei­giau teat­ro stu­di­ją ,,Jei­gu“, ku­ri iki šiol pui­kiai te­be­gy­vuo­ja, sep­ty­ne­rius me­tus te­ko dirb­ti di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Nuo 2004 me­tų su šei­ma gy­ve­nu JAV, Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je. Tais pa­čiais me­tais pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti Me­ri­len­do vals­ti­jo­je esan­čio­je Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Jo­je dir­bau de­vy­ne­rius me­tus, iš ku­rių sep­ty­ne­rius bu­vau mo­kyk­los di­rek­to­rė. O 2015 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį kar­tu su ak­ty­viais lie­tu­vių ir miš­rių šei­mų tė­vais įkū­rė­me pir­mą­ją li­tua­nis­ti­nę šeš­ta­die­ni­nę mo­kyk­lą Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je.

– Ko­kią idė­ją ir ko­kių bend­ra­min­čių tu­rė­da­ma stei­gė­te šią mo­kyk­lą?

– Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je gy­ve­na ne­ma­žai lie­tu­vių šei­mų, ku­rios įsi­kū­ru­sios įvai­riuo­se mies­tuo­se, mies­te­liuo­se. Bu­vo daug vai­kų, ku­rie ne­lan­kė Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio li­tua­nis­ti­nės mo­kyk­los, vei­kian­čios Me­ri­len­do vals­ti­jo­je, nes, tė­vų tei­gi­mu, juos ten ve­žio­ti per to­li.

Tai­gi tė­vų ini­cia­ty­va bu­vo pra­dė­ta steig­ti nau­ja mo­kyk­la. Il­gai gal­vo­tas mo­kyk­los pa­va­di­ni­mas, kol ga­lų ga­le pa­si­rink­tas pa­pras­tas, leng­vai ir lie­tu­viams, ir ame­ri­kie­čiams su­pran­ta­mas: Lie­tu­vių mo­kyk­la Va­šing­to­ne (Lit­hua­nian School of Was­hing­ton).

Pa­tal­pas mo­kyk­lai nuo­mo­ja­me Vien­na mies­te­ly­je, iš ku­rio iki JAV sos­ti­nės Va­šing­to­no ga­li­ma nu­va­žiuo­ti per 20 mi­nu­čių.

– Ko­kiais prin­ci­pais va­do­vau­ja­ma­si mo­kyk­los veik­lo­je? Ko­kia jos vi­zi­ja, mi­si­ja, va­di­na­mo­ji ma­te­ria­li­nė ba­zė? Ar gau­na­te iš kur nors pa­ra­mos?

– Kiek­vie­na mo­kyk­la, kvies­da­ma mo­ky­tis, pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę už sa­vo siū­lo­mą ug­dy­mo pro­gra­mą ir mo­ki­nių mo­ky­mo­si pa­sie­ki­mus. Nie­kas mū­sų mo­kyk­lo­je ne­vyks­ta „taip sau“. Jos veik­la reg­la­men­tuo­ja­ma JAV do­ku­men­tų, api­brė­žian­čių ug­dy­mo tiks­lams ir mo­ky­mo pro­ce­sui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

Pir­miau­sia tu­ri­me pa­klus­ti JAV Lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Švie­ti­mo ta­ry­bos įsta­tams. Juo­se sa­ko­ma, kad pa­grin­di­nis li­tua­nis­ti­nių mo­kyk­lų tiks­las yra auk­lė­ti jau­ną­ją kar­tą są­mo­nin­gais lie­tu­viais, iš­mo­ky­ti juos lie­tu­viš­kai kal­bė­ti ir ra­šy­ti, siek­ti, kad jie pa­mėg­tų ir lie­tu­vių kal­bą, ir raš­tą, su­pa­žin­din­ti juos su tau­tos is­to­ri­ja, su Lie­tu­vos vals­ty­bės tei­si­ne struk­tū­ra, eko­no­mi­ka. Žo­džiu, svar­biau­sia, kad jau­no­ji kar­ta iš­lai­ky­tų lie­tu­viš­ku­mą ir ga­lė­tų puo­se­lė­ti ry­šius su Lie­tu­va.

Sy­kiu mes esa­me sa­vo tė­vy­nės – Lie­tu­vos – da­lis, to­dėl mo­kyk­los va­do­vy­bei ir mo­ky­to­jams rū­pi, kad mū­sų moks­lei­vių ug­dy­mas sa­vo nuo­sta­to­mis bū­tų ar­ti­mas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kyk­loms ke­lia­miems rei­ka­la­vi­mams. Mums svar­bios vi­sos pa­grin­di­nės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Švie­ti­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tos: ug­dy­ti ver­ty­bi­nę orien­ta­ci­ją, ge­bė­ji­mus, tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą, tau­ti­nę, pa­sau­lė­žiū­ri­nę as­mens bran­dą.

Orien­tuo­da­mie­si į šiuos ir ki­tus JAV, Lie­tu­vos do­ku­men­tus, for­mu­la­vo­me sa­vo mo­kyk­los vi­zi­ją ir mi­si­ją, jo­se pa­brėž­da­mi mo­ky­mo ko­ky­biš­ku­mą, mo­der­nu­mą, tau­tiš­ku­mą, bend­raž­mo­giš­kus ver­ty­bi­nius prio­ri­te­tus.

O pa­ra­mą mums šiais moks­lo me­tais su­tei­kė Lie­tu­vių fon­das, Ka­zic­kų šei­mos fon­das, Alek­sand­ros Ka­zic­kie­nės at­mi­ni­mo pro­gra­ma ir, ži­no­ma, moks­lei­vių tė­ve­liai, be ku­rių fi­nan­si­nės pa­ra­mos mo­kyk­lai ir pa­gal­bos vai­kams ne­ga­lė­tu­me vyk­dy­ti sa­vo veik­los.

– Kas be jū­sų, kaip di­rek­to­rės, da­ly­vau­ja va­do­vau­jant mo­kyk­lai? Ko­kie mo­ky­to­jai jo­je dir­ba, ko­kie mo­ki­niai mo­ko­si? Kiek jų?

– Aukš­čiau­sia mo­kyk­los sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­ja yra Mo­kyk­los ta­ry­ba, tel­kian­ti mo­kyk­los mo­ki­nių, mo­ky­to­jų, tė­vų bend­ruo­me­nę ir vie­tos bend­ruo­me­nę de­mok­ra­ti­niam mo­kyk­los val­dy­mui. Ta­ry­bą su­da­ro 11 na­rių, sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tų pro­fe­sio­na­lų, tu­rin­čių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ar abie­jų ša­lių pi­lie­ty­bes.

Ta­ry­bos pir­mi­nin­kė yra Ais­tė Kie­lai­tė-Gul­la. Ji – mo­kyk­los idė­jų ge­ne­ra­to­rė. Sma­gu, kad Ais­tė, dirb­da­ma Džordž­tau­no (Geor­ge­town) uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je gy­dy­to­ja chi­rur­ge, ra­šy­da­ma dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, daug lai­ko ski­ria ir mo­kyk­lai. Džiau­gia­mės, kad jai pa­vy­ko su­bur­ti la­bai kom­pe­ten­tin­gą ta­ry­bą.

Mo­kyk­lo­je dir­ba de­vy­ni mo­ky­to­jai. Iš jų sep­ty­ni tu­ri pe­da­go­gi­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Ke­tu­ri li­tua­nis­tai. Vie­nas mo­ky­to­jas iš Lie­tu­vos de­vin­tos kla­sės mo­ki­nius mo­ko nuo­to­li­niu bū­du. Mo­kyk­los moks­lei­viai yra nuo 4 iki 18 me­tų. Da­bar mo­kyk­lą lan­ko 35 mo­ki­niai iš 22 šei­mų. Iš jų 20 šei­mų yra miš­rios, to­dėl mo­ki­nių lie­tu­vių kal­bos ly­gis la­bai skir­tin­gas.

– Kaip vyks­ta mo­ky­mo ir mo­ky­mo­si pro­ce­sas, kas ja­me svar­biau­sia? Kas se­ka­si sklan­džiai, kas – sun­kė­liau, su ko­kio­mis pa­grin­di­nė­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria­te?

– Sie­kia­me, kad vai­kai pa­žin­tų ir pa­mil­tų gim­tą­ją kal­bą, su­pras­tų lie­tu­viams svar­bius pa­pro­čius ir tra­di­ci­jas, no­rė­tų pa­žin­ti ša­lį, ku­ri bran­gi jų tė­vams ir se­ne­liams. Mums la­bai rei­kia tė­vų pa­lai­ky­mo ir su­pra­ti­mo, da­ly­va­vi­mo mo­kyk­los gy­ve­ni­me. Nuos­ta­tos ir ver­ty­bės ug­do­mos ne tik mo­ky­to­jų, bet ir šei­mos pa­vyz­džiu, mei­le kal­bai ir įsi­pa­rei­go­ji­mu ją bran­gin­ti, kas­dien puo­se­lė­ti, au­gant do­ru žmo­gu­mi.

Mo­kyk­lo­je yra mo­ko­ma lie­tu­vių kal­bos, li­te­ra­tū­ros, teks­to kū­ri­mo ir ana­li­zės, Lie­tu­vos pa­ži­ni­mo (tai in­teg­ruo­ta Lie­tu­vos is­to­ri­jos, geog­ra­fi­jos, et­no­kul­tū­ros pa­mo­ka). Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį pir­mo­ji pa­mo­ka yra mu­zi­ka, tad die­ną mo­kyk­lo­je pra­de­da­me „Tau­tiš­ka gies­me“. Mo­ki­niai dai­nuo­ja mo­kyk­los cho­re, šo­ka lie­tu­vių liau­dies šo­kių gru­pė­je ,,Eg­lu­tė“, ku­ri da­bar ruo­šia­si 15-ajai Tau­ti­nių šo­kių šven­tei, šią va­sa­rą vyk­sian­čiai Bal­ti­mo­rė­je, Me­ri­len­do vals­ti­jo­je.

Mo­ky­to­ja Ma­ri­ja Dai­nie­nė su mo­ki­niais lei­džia in­ter­ne­ti­nį laik­raš­tį ,,At­ža­ly­nas“, ku­rio tiks­las – ska­tin­ti mo­ki­nius kur­ti, už­ra­šy­ti sa­vo pa­ste­bė­ji­mus, įspū­džius, tur­tin­ti sa­vo kal­bą, to­bu­lin­ti ra­šy­mo įgū­džius ir kul­tū­rą. Taip mo­ki­niai įgy­ja pa­tir­ties, kaip lei­džia­mas laik­raš­tis, su­si­pa­žįs­ta su žur­na­lis­ti­ne veik­la. Jie ima in­ter­viu iš mo­kyk­los mo­ky­to­jų ir ki­tų Lie­tu­vių bend­ruo­me­nės na­rių, pra­ktiš­kai mo­ko­si var­to­ti skir­tin­gus kal­bos funk­ci­nius sti­lius, tu­ri ga­li­my­bę laik­raš­tį iliust­ruo­ti, eks­po­nuo­ti ja­me sa­vo pie­ši­nius, fo­tog­ra­fi­jas. Per laik­raš­tį su­pa­žin­di­na­me bend­ruo­me­nę su mū­sų mo­ki­niais ir jų veik­lo­mis.

Pa­vyz­džiui, ba­lan­džio mė­nuo bu­vo skir­tas kny­gai. Pas­ku­ti­nį mė­ne­sio šeš­ta­die­nį mo­ki­niai pri­sta­tė sa­vo pa­čių kny­ge­les, ku­rių bu­vo su­kū­rę įvai­riau­sių: ma­žie­ji ,,Pe­lė­džiu­kai“ (ke­tur­me­čiai) da­rė kiek­vie­nas sa­vo abė­cė­lės, pie­ši­nių, me­tų lai­kų kny­ge­lę, vy­res­nie­ji ra­šė gra­žiau­sių lie­tu­viš­kų žo­džių, sa­ki­nių, is­to­ri­jų kny­ge­les, de­vin­to­kai iš­lei­do sa­vo kū­ry­bos kny­gą, pa­va­din­tą ,,Šeš­ta­die­nis – dar­bo die­na“.

Be­si­mo­kan­tie­ji la­bai ver­ti­na pro­jek­tą ,,Gin­ta­ri­niai ka­ro­liu­kai“. Kai svei­ki­na­me mo­ki­nius su gim­ta­die­niais, do­va­no­ja­me jiems po 3 gin­ta­rė­lius. Už įvai­rius ge­rus dar­bus jie taip pat ren­ka gin­ta­rė­lius ir ve­ria ka­ro­lius – moks­lo me­tų pa­bai­go­je pa­ma­ty­si­me, kiek to­kių dar­bų kiek­vie­nas at­li­ko.

Di­džiuo­ja­mės mo­ki­niais, da­ly­va­vu­siais JAV lie­tu­vių Švie­ti­mo ta­ry­bos ini­ci­juo­ta­me ra­ši­nių ir pie­ši­nių kon­kur­se ir lai­mė­ju­siais net tris pri­zi­nes vie­tas.

Kal­bant apie pro­ble­mas – la­biau­siai JAV li­tua­nis­ti­nėms mo­kyk­loms trūks­ta vien­ti­sos mo­ky­mo pro­gra­mos, va­do­vė­lių ir mo­ky­to­jų. Vai­kai į to­kias mo­kyk­las su­si­ren­ka la­bai skir­tin­go lie­tu­vių kal­bos mo­kė­ji­mo ly­gio: vie­ni lie­tu­viš­kai vi­siš­kai ne­kal­ba ir net ne­sup­ran­ta, ki­ti kal­ba ma­žai ir tru­pu­tį su­pran­ta, dar ki­ti kal­ba la­bai ge­rai. Tai­gi lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mas tu­rė­tų bū­ti in­di­vi­dua­li­zuo­tas.

Dėl to džiau­gia­mės rea­ly­be vir­tu­sia Ka­zic­kų fon­do di­rek­to­rės Nei­los Bau­mi­lie­nės ir Bos­to­no li­tua­nis­ti­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės Gai­los Nar­ke­vi­čie­nės ini­cia­ty­va. Jų dė­ka pir­mą kar­tą Ame­ri­kos li­tua­nis­ti­nių mo­kyk­lų mo­ki­niai nuo 14 me­tų lai­kė lie­tu­vių kal­bos mo­kė­ji­mo ly­gio nu­sta­ty­mo eg­za­mi­ną, pa­reng­tą Vil­niaus uni­ver­si­te­to Li­tua­nis­ti­nių stu­di­jų ka­ted­ros.

Ma­nau, kad šis pir­mą kar­tą vy­kęs eg­za­mi­nas dar la­biau su­do­mins tė­vus, su­teiks di­des­nę mo­ty­va­ci­ją leis­ti sa­vo at­ža­las į li­tua­nis­ti­nes mo­kyk­las. Mat tė­vų mo­ty­vai yra skir­tin­gi: vie­ni ve­da vai­kus į lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą tik tam, kad šie pra­leis­tų lai­ką lie­tu­viš­ko­je ap­lin­ko­je, ki­ti no­ri, kad vai­kai iš­mok­tų kal­bą.

– Ar mo­kyk­la pa­lai­ko ko­kius nors ry­šius su Lie­tu­va, su ofi­cia­lio­mis jos ins­ti­tu­ci­jo­mis?

– Mo­kyk­la bend­ra­dar­biau­ja su Lie­tu­vo­je ad­mi­nist­ruo­ja­ma EMA sis­te­ma (elekt­ro­ni­nių ir spaus­din­tų pra­ty­bų sis­te­ma), tad mū­sų mo­ki­niai tu­rė­jo ga­li­my­bę šiais me­tais at­lik­ti elekt­ro­ni­nes pra­ty­bas. De­vin­to­kai nuo­to­li­niu bū­du kar­tą per mė­ne­sį mo­ko­mi lie­tu­vių kal­bo­ty­ros pra­dme­nų. In­te­rak­ty­viam mo­ky­mui esa­me įsi­gi­ję 15 plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių.

Ka­dan­gi mo­kyk­los bend­ruo­me­nė la­bai ak­ty­vi, mes da­ly­va­vo­me įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, ku­riuos ini­ci­ja­vo Lie­tu­vos or­ga­ni­za­ci­jos ir ofi­cia­lios ins­ti­tu­ci­jos: Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro kon­kur­se ,,Vir­tua­lus laiš­kas“, Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo ini­ci­juo­ta­me idė­jų kon­kur­se ,,Eik taip, kaip ei­na lais­vė“, Pre­zi­den­tės ak­ci­jo­se ,,Kny­gų Ka­lė­dos“ ir ,,Va­sa­rio 16-ąją švęsk links­mai ir iš­ra­din­gai“, pi­lie­ti­nė­je ak­ci­jo­je ,,Lie­tu­va kvie­čia“ (sy­kiu su Šiau­lių Aukš­tel­kės pa­grin­di­ne mo­kyk­la).

Be to, mū­sų bi­čiu­liai iš Lie­tu­vos yra Kau­no vals­ty­bi­nis lė­lių teat­ras, teat­ras ,,At­vi­ras ra­tas“, mu­zi­ki­nis pro­jek­tas ,,Lan­gas į Lie­tu­vą“, Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas, mi­nė­to­ji EMA sis­te­ma, Nau­jo­sios Ak­me­nės bib­lio­te­ka, lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“.

– Ba­lan­džio 30 d. jū­sų kvie­ti­mu te­ko da­ly­vau­ti ir dis­ku­tuo­ti apie li­te­ra­tū­rą gra­žia­me ren­gi­ny­je „Pa­va­sa­ris su kny­ga“, ku­rį Ame­ri­kos me­no mu­zie­ju­je (Art Mu­seum of the Ame­ri­cas) or­ga­ni­za­vo­te Va­šing­to­no lie­tu­vių bend­ruo­me­nei. Ja­me kal­bė­ta­si apie kny­gas, sa­vo poe­zi­ją pri­sta­tė JAV gy­ve­nan­ti poe­tė, dvie­jų ei­lė­raš­čių rin­ki­nių au­to­rė Dia­na Ša­ra­kaus­kai­tė, klau­sy­ta­si ba­ro­ko smui­ki­nin­kės Ūlos Kin­de­ry­tės ir liut­ni­nin­ko, kla­si­ki­nės gi­ta­ros mu­zi­kan­to Ada­mo Coc­ker­ha­mo at­lie­ka­mos mu­zi­kos, bend­rau­ta. Ar daž­nai or­ga­ni­zuo­ja­te to­kius ir pa­na­šius ren­gi­nius? Ko­kie jie bū­na?

– Mū­sų mo­kyk­lo­je mo­ko­ma­si tik 35 šeš­ta­die­nius per me­tus, to­dėl ne­ga­li­me sau leis­ti daug pra­mo­gų, ren­gi­nių, ta­čiau šiais me­tais su­lau­kė­me la­bai mie­lų sve­čių. Mo­kyk­lo­je lan­kė­si teat­ras ,,At­vi­ras ra­tas“, žiū­rė­jo­me nuo­tai­kin­gą spek­tak­lį ,,Se­ne­lės pa­sa­ka“, klau­sė­mės mu­zi­ki­nio pro­jek­to ,,Lan­gas į Lie­tu­vą“ pui­kios kla­si­ki­nės mu­zi­kos kū­ri­nių. Ak­to­riai iš Lie­tu­vos Ma­ri­ja Ba­raus­kai­tė, Jus­ti­nas Nar­vy­das ir re­ži­sie­rius Ge­di­mi­nas Ru­dys mo­ki­niams pa­ro­dė žais­min­gą, sma­gų spek­tak­liu­ką ,,Ka­kė Ma­kė su­si­pa­žįs­ta su Net­var­kos Nykš­tu­ku“, ku­riuo pri­sta­tė Li­nos Žu­tau­tės kny­ge­lę ,,Ka­kė Ma­kė ir Net­var­kos Nykš­tu­kas“.

Ka­dan­gi ba­lan­džio mė­nuo mo­kyk­lo­je bu­vo skir­tas kny­gai, pir­mą kar­tą Va­šing­to­ne suor­ga­ni­za­vo­me lie­tu­viš­kų kny­gų mu­gę – mo­kyk­los pa­ra­mos va­ka­rą – ,,Pa­va­sa­ris su kny­ga“. Šį va­ka­rą rė­mė lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“.

Džiau­gia­mės mū­sų mo­kyk­los mu­zi­kos mo­ky­to­ja Vik­to­ri­ja Za­bo­rie­ne, pui­kiai dir­ban­čia su mo­kyk­los cho­ru, ku­rį lan­ko ne tik mo­ki­niai, bet ir mo­ky­to­jai, tė­ve­liai. Mo­ky­to­ja pa­ruo­šė ka­lė­di­nį kon­cer­tą, įsi­min­ti­nus Va­sa­rio 16-osios ir Ko­vo 11-osios kon­cer­tus. Jų klau­sė­si ir Va­šing­to­no lie­tu­vių bend­ruo­me­nė.

– Ko­kie Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne ar­ti­miau­si ir to­les­ni pla­nai, su­ma­ny­mai?

– Lie­tu­vos Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja kar­tu su švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­du or­ga­ni­zuo­ja stu­den­tų pra­kti­kų at­ran­ką li­tua­nis­ti­nėms mo­kyk­loms. Pa­ra­šė­me pra­šy­mą ir rug­sė­jo mė­ne­sį su­lauk­si­me pra­kti­kan­tų. Ma­no­me, kad jau­ni, kū­ry­bin­gi pe­da­go­gai at­vyks ku­pi­ni pui­kių idė­jų.

To­liau tę­si­me drau­gys­tę su EMA pra­ty­bų sis­te­ma. Pra­dė­si­me ruoš­tis nau­jiems moks­lo me­tams. Ir siek­si­me sa­vo pa­grin­di­nio tiks­lo: pa­do­va­no­ti vai­kams gra­žiau­sią do­va­ną – lie­tu­vių kal­bą, kad jie ja kal­bė­tų ir di­džiuo­tų­si mo­kė­da­mi se­niau­sią gy­vą­ją in­doeu­ro­pie­čių kal­bą.

Baig­da­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems Lie­tu­vo­je esan­tiems drau­gams, ku­rie mums pa­de­da įgy­ven­din­ti mo­kyk­los vi­zi­ją. Taip pat pa­dė­ko­ti tiems, ku­rie yra mo­kyk­los ta­ry­bo­je, tiems, ku­rie ra­šo į mo­kyk­los die­no­raš­tį, tiems, ku­rie ne­gai­li lai­ko rū­pin­da­mie­si li­tua­nis­ti­niu švie­ti­mu.

As­me­ni­nio albumo nuotr.

Ilo­na Ver­bu­šai­tie­nė.

Nat­ha­no Mit­chel­lo nuotr.

Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne ati­da­ry­mas. Juos­te­lę per­ker­pa (iš kai­rės į de­ši­nę): mo­kyk­los di­rek­to­rė Ilo­na Ver­bu­šai­tie­nė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos JAV mi­nist­ras pa­ta­rė­jas Min­dau­gas Žič­kus, mo­kyk­los ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Ais­tė Kie­lai­tė-Gul­la.

Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne ati­da­ry­mo mo­men­tas.

Teat­ro „At­vi­ras ra­tas“ pa­si­ro­dy­mas mo­kyk­lo­je 2015 m. spa­lio 17 d.