Terence‘as Davidas Johnas Pratchettas (1948 m. balandžio 28 d. – 2015 m. kovo 12 d.) – maginės fantastikos parodijų, romanų, humoristinių literatūrinių pasakų, apsakymų kūrėjas, vienas skaitomiausių ir produktyviausių Didžiosios Britanijos rašytojų, kuris labiausiai išgarsėjo pasakojimais apie Plokščiąjį pasaulį (angl. „Discworld“).

Pirmąją šios serijos knygą „Magijos spalva“ (angl. „The Colour of Magic“) rašytojas išleido 1983 m. Nuo to laiko pasaulį išvydo dar 40 šiai serijai priskiriamų knygų, o paskutinioji „Piemens karūna“ (angl. „The Shepherd‘s Crown“), pasirodė jau po rašytojo mirties, 2015 m. rugpjūtį.

Būsimasis rašytojas gimė Beaconsfielde, Buckonghashire‘o grafystėje, Anglijoje. Buvo vienturtis Davido ir Eileen Pratchettų sūnus. Vaikystėje jį labiausiai domino astronomija, tad jis su didžiausiu entuziazmu rinko „Brooke Band“ arbatos korteles, kuriose buvo vaizduojamas kosmosas, o pro savo mažytį teleskopą tyrinėjo dangaus platybes. Vis tik svajonėms apie būsimą astronauto karjerą nebuvo lemta išsipildyti – T. Pratchettui teko susitaikyti, kad esant silpnu matematiku, kosmoso platybių nepavyks užkariauti.

Dar ankstyvoje paauglystėje T. Pratchettas susidomėjo moksline fantastika. Kurį laiką net buvo įsitraukęs į fantastų sambūrio veiklas, prie kurių dar grįžo ir gerokai vėliau. Sulaukęs trylikos, pasikinkė rašytojo plunksną ir ėmėsi rašyti mokyklos laikraščiui. Už šią popamokinę veiklą T. Pratchettas užsidirbo pirmuosius pinigus ir įsigijo naudotą spausdinimo mašinėlę. Septyniolikos jis nusprendė būti savarankišku ir pradėti dirbti, tad vidury mokslo metų uždarė mokyklos duris. Įsidarbino vietiniame laikraštyje „The Bucks Free Press“, kuriame ėmėsi rašyti nedidelės apimties tekstukus vaikams. 1968 m. T. Pratchettas vedė Lyn Purves ir su ja susilaukė dukters Rhiannos. Tais pačiais 1968-aisiais būsimasis rašytojas susipažino su leidėju Peteriu Banderiu Van Durenu, kuriam jis užsiminė apie savo pomėgį rašyti ir kad jau turi pirmosios knygos rankraštį. Patekęs į leidėjo rankas, šis kūrinėlis 1971 m. virto pirmąja T. Pratchetto knyga „Kilimų žmonės“ (angl. „The Carpet People“).

Iki 1976 m. T. Pratchettas dirbo žurnalistu, vėliau tapo keturių atominių elektrinių atstovu spaudai. Darbas buvo gerai apmokamas, bet, po itin didelės sėkmės susilaukusios knygos „Magijos spalva“, jis ėmė svarstyti, ar neverta palikti šio darbo. 1987 m., pabaigęs ketvirtąją „Plokščiojo pasaulio“ serijos knygą, jis atsidavė rašytojo plunksnai. Ir ne veltui – populiarumas ir knygų pardavimai sparčiai augo. 1996 m. jis oficialiai pirmąkart tapo vienu iš Didžiosios Britanijos bestselerių autoriumi, vėliau daugiamilijoniniais tiražais užkariavo viso pasaulio skaitytojų širdis.

„Plokščiasis pasaulis“, iš pradžių buvęs fantastinės literatūros parodija, ilgainiui tapo satyra. Ne viename interviu rašytojas yra minėjęs, kad jo kūryba paveikta Kennetho Grahame‘o „Vėjo gluosniuose“, Marko Twaino, Jerome‘o K. Jerome‘o, Gilberto Keitho Chestertono ir kitų autorių kūrybos, įvairaus žanro pop kūrinių, filmų, kuriuose nuolat galima atrasti ką parodijuoti. Vieno fantastų suvažiavimo metu jis pašiepė „Hario Poterio“ ir „Žiedų valdovo“ fenomeną taręs: „Fantasy žanras nėra vien tik apie burtininkus ir kvailas lazdeles. Tai galimybė pamatyti pasaulį naujomis kryptimis“.¹

Nors rašytojas buvo skeptiškas „Poteriados“ atžvilgiu, bet viena akimi sekė, kaip susiklostys Joanne K. Rowling knygų kelias ir ne kartą viešai pasipiktino žiniasklaidos pučiamu burbulu. Galima manyti, kad tai tebuvo sveikas konkurencinis pavydas. Kita vertus, rašytojas jau turėjo platų skaitytojų ratą ir buvo atpažįstamas dėl išskirtinio rašymo ir pasakojimo stiliaus. Visų pirma, dėl kalbos vingrybių, dėl kurių apskritai buvo abejojama, ar jas įmanoma išversti į kitas pasaulio kalbas. Štai Danguolės Žalytės vertimo pavyzdys, atspindintis rašytojo kalbos sudėtingumą: „Negi tujen – ne senelės Skauduolės, kaip savo kišenę pažinusios kalvas, neptė? Tujen nežinai burtažodžių? Ji tavęs neišmokė kerėtie? Tujen – ne ragana? Negali būtie!“²

Antra, rašytojas mėgo naudoti išnašas, kuriose paaiškinamos stebuklingojo pasaulio subtilybės. Tiesą pasakius, be išnašų neišsivertė ir mūsų vertėjai, kuriems teko Lietuvos skaitytoją supažindinti su tam tikrais kontekstais, mat rašytojas nevengė aliuzijų į kitus kūrinius, vietoves, realius asmenis, kultūrinius artefaktus, o kai kurie jo knygų herojai tapo gerai žinomų personažų parodijomis.

Trečia, T. Pratchettas vengė savo kūrinius suskirstyti į skyrius – išimtys taikytos tik kelioms vaikų ir saugusiųjų knygoms. Tačiau svarbiausia ir išskirtiniausia rašytojo tekstų ypatybė – tai gebėjimas pašiepti ir parodijuoti. T. Pratchettas – parodijos meistras, kuris pajuokė istorijas apie kardus ir burtus, o tautosakinius elementus perkūrė savaip: „Nakai Makfiglai (dar vadinami piktais, mažaisiais laisvūnais, mažaisiais žmogeliukais ir nežinomais ginkluotais asmenimis). Nakai Makfiglai yra pavojingiausia elfų padermė, ypač kai įkaušta. Labiausiai jie mėgsta girtuokliauti, muštis ir vogti, tiesą sakant, išneša viską, kas neprikalta. O kas prikalta, išneša su vinimis“.³

Lietuvių kalba išleistos tik devynios rašytojo knygos. Pirmosios, „Magijos spalva“ ir „Šviesa fantastiška“ (angl. „The Light Fantastic“), pasirodė leidyklos „Eridanas“ iniciatyva 2000 m. (vertė Andrius Tapinas). Abu šie kūriniai priklauso „Plokščiojo pasaulio“ serijai, tik buvo įvardyti kitaip – „Disko pasauliu“. 2007 m. leidykla „Garnelis“ išleido nepaprastai smagią ir šmaikščią knygą „Mažieji laisvūnai“, kurioje pasakojama apie vienos „Plokščiojo pasaulio“ tautelės – riaušininkų piktų Nakų Makfiglų, kurie mano, kad yra mirę ir gyvena rojuje, nes gali peštis, vogti, gerti ir keiktis, nuotykius. Antroji istorijos dalis, „Skrybėlė pilna dangaus“ (angl. „Hat Full of Sky“) pasirodė 2011 m. Abu šiuos kūrinius vertė D. Žalytė. Deja, trečioji dalis, pavadinta „Žiemos kalvis“ (angl. „Wintersmith“), iki šiol nėra išversta ir dėl šios priežasties tenka apgailestauti, nes D. Žalytė puikiai perteikė jau anksčiau minėtą išskirtinį T. Pratchetto stilių. Ritos Urniežiūtės recenzijoje, kurioje vertinamas „Mažųjų laisvūnų“ vertimas, teigiama: „Nagrinėti, kaip Pračetas kuria Nakų Makfiglų kalbą, būtų rimto anglisto darbas. Vertėjai pavyko sukurti savitą lietuvių kalbos atmainą – truputį senovišką, šiek tiek prasčiokišką, o svarbiausia – turtingą, šmaikščią, derančią prie šių veikėjų būdo ir įpročių“.⁴

Kol kas nebaigtą trilogiją apie mažuosius ir nuožmiuosius „Plokščiojo pasaulio“ gyventojus galime laikyti bene daugiausia pasisekimo ir dėmesio tarp jaunųjų skaitytojų pelniusia T. Pratchetto kūrybos dalimi, kurią mielai skaito ir suaugusieji. Vis tik, dėl sugriežtėjusių tėvelių moralės ar pačios visuomenės normų gali būti nepelnytai neprieinama jauniesiems bibliotekų lankytojams. Mat kūriniuose vis tik kliūna Nakų Makfiglų gyvenimo būdas ir bendravimo ypatumai.

2011 m. T. Pratchetto gerbėjams buvo labai derlingi. „Baltų lankų“ leidykla išleido Mindaugo Strockio išverstą filosofinę, fantastinę ir komišką istoriją „Mažieji dievai“, kurioje slypi daugybė užuominų į senovės graikų literatūrą bei filosofiją. Viena jų, tai kūrinio pradžioje papasakota istorija apie erelį, numetantį vėžlį žmogui ant galvos. Istorija daug kartų minėta senovės graikų literatūroje: „O tada erelis jį [vėžlį] paleidžia. Ir beveik visada vėžlys nukrenta į savo mirtį. Visi žino, kodėl vėžliui taip nutinka. Gravitacija yra toks įprotis, kurio nelengva atsikratyti. Niekas nežino, kodėl erelis tai daro“.⁵

Ko gero šis darbas pačiam vertėjui buvo įdomus – M. Strockis yra klasikinių kalbų specialistas, tad su dideliu entuziazmu skaitytoją supažindino su šioje knygoje slypinčiomis įdomybėmis. Tais pačiais metais leidykla „Bonus animus“ išleido pirmąją trilogijos apie Džonį Maksvelą ir jo nuotykius kompiuteriniame žaidime dalį „Tik tu gali išgelbėti žmoniją“ (angl. „Only you can save Mankind“; vertė Elena Macevičiūtė). 2013 m. pasirodė antroji dalis „Džonis ir mirusieji“ ( angl. „Johny and the Dead“), 2015 m. – trečioji „Džonis ir bomba“ (angl. „Johny and the Bomb“).

Naujausias ir suaugusių skaitytojų gana palankiai įvertintas rašytojo kūrinys lietuvių kalba – tai 2016 m. kartu su kitu, pasaulyje gerai žinomu fantastu, Neilu Gaimanu parašyta knyga „Gera lemiantys ženklai“ (angl. „Good Omens“; vertė Adas Macevičius ir Elena Macevičiūtė), kurioje pasakojama šmaikšti istorija apie pasaulio pabaigą.

T. Pratchetto kūrybą jau galime priskirti fantastikos klasikai – su jo sukurtais personažais spėjo užaugti kelios skaitytojų kartos. Visame pasaulyje gerai atpažįstami herojai tapo animacinių filmų, stalo ir kompiuterinių žaidimų veikėjais, fantastinis T. Pratchetto pasaulis atgijo radijo laidose bei spektakliuose, bet…

2007 m. rašytojui buvo diagnozuota reta Alzhaimerio ligos forma. Jis nusprendė pasinaudoti savo garsiu vardu ir nesislėpti nuo pasaulio, o papasakoti apie šią ligą ir paaukoti savo asmenines lėšas ligos tyrimams. Kartu jis tapo ir vienos eutanazijos organizacijos pirmininku ir sukūrė dokumentinį filmą šia tema „Renkuosi mirtį“ (angl. „Terry Pratchett: Choosing to Die“, 2011). Nors liga per kelerius metus smarkiai progresavo, bet ji niekada nepalaužė T. Pratchetto dvasios. Jis laimingai iškeliavo į „Plokščiąjį pasaulį“ 2015 m., apsuptas savo artimųjų.

Terry Pratchettas buvo smalsus ir pasauliui atviras žmogus, neatskiriamas dėl svarbiausiu garderobo akcentu tapusios skrybėlės (namuose jis turėjo visą jų kolekciją). Rašytojas domėjosi kompiuterinėmis technologijos, gyvąja gamta ir jos istorija, astronomija. Per ilgą rašytojo karjerą užaugino ne vieną skaitytojų kartą visame pasaulyje ir buvo apdovanotas gausybe premijų bei apdovanojimų – tarp jų ir 2001 m. Carnegie‘o medaliu. O 2009 m. Anglijos karalienė Elžbieta II rašytojui suteikė Sero titulą už nuopelnus literatūros srityje.

Bibliografija lietuvių kalba (vaikų literatūra)

• Magijos spalva: fantastinis romanas / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Andrius Tapinas. – Kaunas, Eridanas, 2000. – (Pasaulinės fantastikos aukso fondas). – 221 p.
• Šviesa fantastiška: fantastinis romanas / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Andrius Tapinas. – Kaunas, Eridanas, 2000. – (Pasaulinės fantastikos aukso fondas). – 216 p.
• Mažieji laisvūnai: viena Plokščiojo pasaulio istorijų / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius, Garnelis, 2007. – 279 p.
• Mažieji dievai: disko pasaulio romanas / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Mindaugas Strockis. – Vilnius, „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 437 p.
• Skrybėlė, pilna dangaus: viena Plokščiojo pasaulio istorijų / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius, Garnelis, 2011. – 303 p.
• Tik tu gali išgelbėti žmoniją: apysaka / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė. – Vilnius, Bonus animus, 2011. – (Z-7). – Trilogijos apie Džonį Maksvelą 1-oji knyga. – 197 p.
• Džonis ir mirusieji: pasakojimas apie Džonį Maksvelą / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė. – Vilnius: Bonus animus, 2013. – (Z-7). – Trilogijos apie Džonį Maksvelą 2-oji knyga. – 197 p.
• Džonis ir bomba / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Elena Macevičiūtė. – Vilnius: Bonus animus, 2015. – (Z-7). – Trilogijos apie Džonį Maksvelą 3-ioji knyga. – 236 p.

Rekomenduojame paskaityti

• Apie T. Pratchetto gyvenimą ir kūrybą. Prieiga per internetą https://www.terrypratchettbooks.com/ (Žiūrėta 2018-04-24)
• Rita Urnėžiūtė, „Recenzija“ [apie Terry Pratchett „Mažieji laisvūnai“ vertimą], Gimtoji kalba. – 2008, Nr. 5, p. 17–23. Prieiga per internetą https://www.llvs.lt/vertimo-kritika/596 (Žiūrėta 2018-04-24)
• Vita Mozūraitė, „Su keptuve prieš pasakų blogį“, Rubinaitis, 2007, Nr. 3 (43), p. 31–33.

_______________________
¹ Visas T. Pratchetto pasisakymas. Prieiga per internetą http://www.lspace.org/about-terry/interviews/WFC.html (Žiūrėta 2018-04-19)

² Taip lietuvių kalba prabilo mažieji mėlynieji žmogeliai Nakai Makiglai knygoje Mažieji laisvūnai / vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius, 2007, p. 81.

³ Skrybėlė, pilna dangaus: viena Plokščiojo pasaulio istorijų / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius, Garnelis, 2011, p. 7.

⁴ Rita Urnėžiūtė. Recenzija [apie Terry Pratchett „Mažieji laisvūnai“ vertimą]. Gimtoji kalba. – 2008, Nr. 5, p. 18.

⁵ Mažieji dievai: disko pasaulio romanas / Terry Pratchett; iš anglų kalbos vertė Mindaugas Strockis. – Vilnius, „Baltų lankų“ leidyba, 2011, p. 6.

Parengė Giedrė Narbutaitė