Tarptautinis žiedinio kopūsto pavadinimas – bene populiariausias žodis, kurio rašybą tikrinasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją skambinantys žmonės. Pasaulio bendruomenei rugsėjo 8 dieną minėjus Tarptautinę raštingumo dieną, kalbama apie tai, kad valstybinėms įstaigoms vertėtų su piliečiais bendrauti paprastesne, sklandesne kalba. O patys piliečiai dažniausiai suabejoja rašydami žodžius, kurių gramatikos mokėsi dar mokykloje.
Dalelytės, „j“ klausimas ir kulinariniai terminai
Pastaruoju metu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) telefonai kaito nuo skambučių klausiant, kaip rašyti politikų, ekonomistų ir vartotojų aistras įaudrinusio žiedinio kopūsto tarptautinį pavadinimą. Klausinėta ir apie kitų kasdien vartojamų žodžių rašybą – kodėl kartais rašoma „j“, kartais „i“ tokiuose žodžiuose kaip „heroizmas“ ir „herojiškas“, kartu ar atskirai rašyti „galbūt“, „kur link“ ar panašius žodžius.
„Nemažą konsultacijų dalį sudaro įmonių pavadinimai, leksikos ir rašybos klausimai, teiraujamasi, ar žodį rašyti kabutėse. Aktualūs rašybos dalykai: dalelytės „ne“ rašymas kartu ar atskirai, kaip ją rašyti su būdvardžiais, prieveiksmiais, daiktavardžiais. Tenka aiškinti, kodėl galima rašyti „nesu“, o ne „neesu“.
Žmones domina ilgųjų ir trumpųjų balsių rašyba – „luš“ ar „lūš“, nemažą dalį sudaro prašymai padėti sugramatinti kitų kalbų asmenvardžius, kokią galūnę rašyti, kaip adaptuoti“, – keletą dažniausiai pasitaikančių klausimų pavyzdžių išvardijo komisijos Kalbos konsultacijų grupės vyriausioji specialistė Sigita Sereikienė.
Daugelio žodžių, dėl kurių kyla neaiškumų, rašyba aptariama dar mokykloje. Tačiau atsiranda naujų įvairių sričių terminų, galvą pasukti tenka dėl tarptautinių žodžių. Pastaruoju metu nemažai pagalbos prireikia rašant kulinarinius terminus: pavyzdžiui, kaip taisyklingai vadinti chorizo. Rašyti reikėtų „čiorisas“ arba „čorisas“, pridurti, kad tai ispaniška dešra. Toks aprašomasis būdas, pasak S. Sereikienės, pagelbėja tiems, kurie apie tokį produktą yra girdėję tik teoriškai.
Institucijoms teks kalbėti paprasčiau
„Raštingumas apima ir gebėjimą sklandžiai bendrauti, komunikuoti, pristatyti savo idėjas, informacijos suvokimą, o jis susijęs ir su terminija, sutarimu, kaip vartoti kalbą. Sutarimo kartais trūksta, dėl to nesusikalbame“, – pastebėjo VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.
Rugsėjo 8 dieną jau penkiasdešimtąjį kartą minima Tarptautinė raštingumo diena, šia proga UNESCO steigia Pasaulinį raštingumo aljansą. Viso pasaulio žmonių raštingumo bus siekiama telkiant investicijas ir skatinant naujas idėjas, pritaikant naujas informacines ir komunikacines technologijas. Ketinama daugiau kalbėti apie informacinėmis technologijomis perduodamo turinio suvokimą, vartotojus mokyti etiškai ir atsakingai naudoti informaciją, siekti medijų raštingumo kokybės.
„Daug dėmesio skiriama kalbos dalykams aukštosiose mokyklose, kad tie žmonės, kurie kuria ateities kalbą, – išsilavinę, baigę universitetus, savo profesijų lyderiai – vartotų vadinamąją sklandžiąją kalbą, – apie raštingumo iššūkius, kuriuos mėgina įveikti Amerikos ir Europos institucijos, kalbėjo D. Vaišnienė. – Kitaip sakant, norima, kad vyriausybės, valstybės įstaigos su savo piliečiais, mokslo sričių specialistai su bendruomene kalbėtų paprasta, aiškia, suprantama kalba, kad būtų aiškūs terminai ir geriau galėtume vieni kitus suprasti.“
Prieš šešerius metus Amerikoje priimtas įstatymas, numatantis, kad valstybės institucijos su piliečiais turi bendrauti paprasta, aiškia, terminų požiūriu tvarkinga, taisyklinga kalba. Išvardyti komunikaciniai reikalavimai dėl sakinių trumpumo, teksto sandaros. Neseniai Danijoje atliktas tyrimas prašant žmonių perskaityti Mokesčių inspekcijos parengtą tekstą apie piliečiams aktualius skolų klausimus. Tyrimo dalyviai gavo tris teksto variantus: rašytą inspekcijos specialistų, rašytą inspekcijos specialistų ir redaguotą, rašytą specialistų ir kalbininko. Žmonėms suprantamiausias pasirodė trečiasis variantas.
„Suomijoje parengtas vyriausybės planas dėl sklandžiosios kalbos – valstybės įstaigose turės būti kalbos koordinatoriai, Lietuvoje turime atitikmenis, kalbos tvarkytojus. Numatoma įsteigti kalbos ombudsmeno pareigybę, institucijose sukurti kalbos grupes, kurios rūpintųsi savo srities terminija. Lietuva tą sukūrė priimdama Terminų banko įstatymą, kiekvienoje ministerijoje, valstybės įstaigose yra terminiją tvarkanti specialistų grupė“, – pasiekimus vardijo D. Vaišnienė.
Vis dėlto raštingumo ir kalbos sklandumo srityse pasitempti yra kur – specialistų nepritrūkstančios institucijos bendrauti su piliečiais paprastais ir aiškiais sakiniais ne visada pajėgios.
Vadovėliai ir studentų darbai raštingumu nespindi
Raštingumu nespindi ir akademinė sritis. VLKK 2013–2014 metais atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą. Tyrimas parodė, kad iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba juos atitiko iš dalies, o 51 taisyklingumo reikalavimų neatitiko. Juose rasta didžiųjų kalbos klaidų, sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai buvo visiškai neredaguoti.
Įvertinus 1 068 aukštosiose universitetinėse mokyklose apgintų magistro darbų kalbą, nustatyta, kad apie 38 proc. jų neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų. Dešimtyje puslapių rasta nuo 21 iki 60 ir daugiau klaidų. Įvertinus 714 disertacijų santraukų kalbą, paaiškėjo, kad 17 proc. jų kalbos taisyklingumo reikalavimų neatitiko, o 31 proc. atitiko tik iš dalies.
Rugilė Audenienė
