Technologijų amžiuje auga beraščiai

Šiųmečiai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kai kurias mokyklas turėtų priversti rimtai pagalvoti apie jų perspektyvą. Dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios – tik pusėtinos. Kai kuriose Panevėžio dešimtosiose klasėse matematikos ir lietuvių kalbos pažymių vidurkis net nesiekia teigiamo balo.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) paskelbti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kai kurias mokyklas turėtų priversti pagalvoti apie jų perspektyvą. Dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios – tik pusėtinos. Kai kuriose Panevėžio miesto ir rajono mokyklose klasės vidurkis neištempė nė iki teigiamo pažymio. Pedagogai atviri: auga beraščių karta.

Prasčiausius rezultatus gavusios mokyklos sulauks Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio.

Matematikos neišlaikė visa klasė

Iš Aukštaitijos sostinės mokyklų geriausias lietuvių kalbos žinias pademonstravusių J. Balčikonio gimnazistų patikrinimo vidurkis siekia 7,99 balo, K. Paltaroko dešimtokų – 7,05, 5-osios gimnazijos – 7,01.

Rajone sėkmingiausiai šiame patikrinime pasirodė Miežiškių pagrindinės mokyklos dešimtokai. Jų lietuvių kalbos žinių patikrinimo vidurkis siekia 7 balus. Iš devynių patikrinimą laikiusių šios mokyklos dešimtokų nebuvo nė vieno, gavusio neigiamą balą.

Prasčiausios lietuvių kalbos žinios Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos (3,88 balo) ir Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinės (3,38) dešimtokų. Pastarojoje lietuvių kalbos patikrinimą laikė aštuoni mokiniai, iš jų trijų darbai buvo įvertinti dviem balais, du mokiniai gavo tris balus, po vieną mokinį gavo 4,5 ir 6 balus.

Linkaučių pagrindinės mokyklos mokiniai pasižymėjo ir ypač prastomis matematikos žiniomis. Iš aštuonių mokinių klasėje nė vienas iš šio dalyko negavo teigiamo įvertinimo. Penkių vaikų darbai pelnė žemiausią pažymį – 1 balą, dviejų darbai įvertinti 2, o vienas gavo 3.

Iš Panevėžio mokyklų matematiką prasčiausiai išmano „Skaistakalnio“ pagrindinės mokyklos dešimtokai (vidurkis – 3,38 balo). Iš 16-os šios mokyklos dešimtokų devyni pelnė neigiamus įvertinimus (1–3 balus).

Geriausiai matematiką Panevėžyje moka J. Balčikonio gimnazijos dešimtokai. Jų balų vidurkis siekia 8,68 balo. Iš šio dalyko patikrinimą laikiusių 176-ių gimnazistų nebuvo nė vieno pelniusio neigiamą įvertinimą. Rajone geriausius matematikos rezultatus parodžiusios Berčiūnų pagrindinės mokyklos dešimtokų vidurkis 6,50 balo. Joje patikrinimą laikė aštuoni mokiniai. Mažiausias jų gautas įvertinimas buvo 5.

Visoje Lietuvoje matematikos patikrinimą laikiusiųjų vidurkis – 5,76 balo, lietuvių kalbos – 6,54.

Gilinsis ministerija

NEC direktorės Saulės Vingelienės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti, kas lemia ypač prastus rezultatus, galima tik išsiaiškinus pačioje mokykloje.

„Gal mokyklos mokiniai nerimtai žiūri į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, nes jis poveikio tolesniam mokymosi pasirinkimui neturi, tad gal mokiniai ateina tik dalyvauti, bet ne parodyti, ką išties išmoko per 10 metų“, – mano S. Vingelienė.

Visgi, anot jos, pačiai mokyklai tokie rezultatai turėtų kelti susirūpinimą ir versti mokytojus susimąstyti.

Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo projektą „Iniciatyva savivaldybėms“ ir mokykloms, kurių mokinių pasiekimai yra prasti, S.Vingelienės teigimu, talkins, patars ekspertai dėl ugdymo metodikos, bus gilinamasi į konkrečios mokyklos situaciją ir teikiama individualizuota pagalba.

Mokiniai mąsto angliškai

Geriausius lietuvių kalbos ir matematikos rezultatus pasiekusios J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko nuomone, mokyklos indėlis tesudaro trečdalį, o du trečdalius – paties mokinio pastangos.

„Jei į mūsų mokyklą ateitų nemotyvuoti vaikai, kuriems nereikalingas 10 klasės pažymėjimas, tokių rezultatų irgi nebūtų“, – neabejoja direktorius.

J. Balčikonio gimnazistų pasiekimai jaune vienus metus tarp geriausiųjų šalyje, R. Dambrauskas pripažįsta matantis spartų gimtosios lietuvių kalbos įgūdžių prastėjimą. Anot jo, jaunuoliai atsakinėdami lietuvių kalbos pamokoje mintis dėlioja pagal anglų gramatikos dėsnius.

„Internete, mobiliosiose programėlėse, socialiniuose tinkluose dominuoja anglų kalba. Tas faktas, kad vis mažiau mokinių renkasi laikyti istorijos egzaminą, rodo, kad mažėja besidominčiųjų kultūra ir istorija. Lietuvių kalbos egzaminą laiko tik dėl to, kad jis dar privalomas“, – mano R. Dambrauskas.

Anot direktoriaus, jei būtų atlikti tyrimai, kiek prieš dešimt metų mokiniai perskaitydavo knygų ir kiek dabar, rezultatas būtų akivaizdžiai dabartinės kartos nenaudai. Todėl, R. Dambrausko nuomone, nereikia stebėtis, kad net gabiems mokiniams, matematikos, informatikos olimpiadų nugalėtojams, sunku reikšti mintis,

„Dabar retas atvejis, bet anksčiau pasitaikydavo vieną klasę peršokdavusių vaikų. Tokiems tiksliųjų, gamtos mokslų pažymiai nenukrisdavo, bet suprastėdavo lietuvių kalbos rezultatai. Priežastis aiški: peršokusiam vieną klasę vaikui per metus reikia perskaityti du kartus daugiau knygų. Matematiką, biologiją gali iškalti, bet tokiai krūvai grožinių knygų fiziškai neužtenka laiko. O dabartiniai mokiniai kur kas mažiau skaito. Kuriančių, rašančių eilėraščius, apysakas kasmet irgi vis mažiau“, – tendenciją mato R. Dambrauskas.

Mokykloje pasigenda prievartos

Paberzis  03

Dešimtokams privalomą pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą A. Paberžis vadina paprasčiausiu blefu.

„Kokia sistema, toks ir rezultatas“, – dešimtokų žinias apibendrino M. Karkos progimnazijos direktorius Alfredas Paberžis.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ilgametis pedagogas vadina blefu.

„Tai yra ne patikrinimas, o visiška fikcija. Pagal dabartinę sistemą, jei vaikas atėjo į egzaminą, užsiregistravo ir jo nė nelaikęs už dešimties minučių išėjo, bet metiniai pažymiai teigiami, jis vis tiek gauna pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Tai ką, jie kvaili, kad dar laikytų?“ – „Sekundei“ teigė A. Paberžis.

Jo nuomone, dabartinė mokinių žinių vertinimo tvarka, kai pažymiai nerašomi pradinėse klasėse, o dešimtokams egzamino rezultatai neturi jokios įtakos jų tolesniam mokymuisi, nemotyvuoja mokinių stengtis. Keturias dešimtis metų pedagoginio darbo skaičiuojantis A. Paberžis įsitikinęs: prievarta mokykloje turi išlikti dėl pačių mokinių gerovės.

„Prasti rezultatai – struktūros pasekmė, o ne mokytojo kaltė. Man pikta girdėti postringavimus, kad valstybė tiek investuoja į mokytojus, o jie nesugeba išmokyti. Bet kodėl tas mokinys turi mokytis?“ – pasipiktinęs mokyklos vadovas.

Jo nuomone, neteisinga į vieną eilę statyti ir lyginti progimnazijose besimokančių dešimtokų ir jų bendraamžių gimnazijose mokymosi rezultatus. Pasak A. Paberžio, progimnazijoms jau savotiškai užprogramuotos vietos reitingų lentelių apačioje.

Jo teigimu, dešimtosiose klasėse lieka daugiausia neapsisprendusių mokinių – neišėjusių į gimnazijas ir neplanuojančių aukštojo mokslo studijų, bet ir nepasirinkusių mokytis amato profesinio rengimo mokyklose.

„Progimnazijų dešimtosiose klasėse lieka tokie „rinktiniai“, kad kartą per pusmetį į mokyklą atėjęs mokinys reikalauja mokytojo duoti parkerį, mat neturintis kuo rašyti. Vaikas gali 300 pamokų praleisti, o iš tėvų – jokio poveikio“, – nutylimą situaciją progimnazijose atskleidžia direktorius.

Pataisos pusei klasės

A. Paberžis atviras: jo vadovaujamoje M. Karkos progimnazijoje iš 25-ių dešimtokų pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo tik 14-iolika mokinių. Kitiems iki rugpjūčio pabaigos skirti papildomi vasaros darbai. Vis dėlto įstaigos vadovas neabejoja, kad net ir pataisos ne visiems padės: kai kurių metiniuose įvertinimuose po 8–10 dalykų neigiamus pažymius.

„Paliksime kurso kartoti. Jei nenorės, eis laimės ieškoti, gal į Jaunimo mokyklą, Suaugusiųjų mokymo centrą“, – apie kone pusės savo dešimtokų perspektyvą kalba direktorius.

A.Paberžis mitu vadina stereotipą, kad tokie bemoksliai – socialinės rizikos šeimų atžalos.

„Priklausomybės nuo kompiuterio aukos“, – svaresnę priežastį mato pedagogas.

Statistikos tyrimų duomenimis, Lietuvos jaunimas – vienas aktyviausių kompiuterių naudotojų Europos Sąjungoje. Kompiuterį ir interneto prieigą turi 95 proc. namų ūkių, auginančių vaikus. Tuo tarpu informacinėmis technologijomis apsirūpinusi tik kas antra šeima be vaikų.

Tačiau 7-ų klasių mokinių skaitymo, teksto suvokimo ir skaičiavimo įgūdžių tyrimų rezultatai – vieni prasčiausių ES.

„Auga beraščių karta. Ir kol visi šauks, kad už mokymosi rezultatus atsako mokykla, ne mokinys, taip ir bus. Šiuolaikinės psichologijos ekspertai išvadavo vaikus nuo suaugusiųjų kontrolės. Deja, neišvadavo suaugusiųjų nuo vergovės vaikams“, – sako A. Paberžis.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

sekunde

Atsakyti