Edukologės įsitikinimu, apie naująją kartą būtina kalbėti, nes ji iš esmės kitokia. Reikia Z kartos vaikus pažinti ir suprasti. Neatmesti kaip kitokių. Jie – nepaprastai įdomūs, kūrybingi, atviri ir geranoriški. Labai gerai išmano šiuolaikines technologijas, bet tam neteikia pernelyg didelės reikšmės, nors turbūt mažai kam iš vyresnės kartos nereikėjo Z kartos vaikų pagalbos.
VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.
Prof. Vilija Targamadzė – viena studijos „Naujoji (Z) karta – prarastoji ar dar neatrastoji?“ autorių.Romo Jurgaičio nuotrauka
„Įaugę“ į skaitmeninį pasaulį
– Kaip apibrėžiama Z karta?
– Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „zero“ („nulis“) ir pirmiausia ši karta sietina su naujųjų informacinių technologijų, interneto atsiradimu bei plėtra. Vakarų sociologai teigia, kad Z kartai priklauso 1995 metais ir vėliau gimę vaikai. Kai kurie autoriai nurodo ir 1994 ar net 1991 metus. Lietuvoje tai netirta ir negalime tiksliai pasakyti. Z kartos atsiradimas tapatinamas su Vakarų sociologų nurodoma data.
Naujosios kartos tyrinėtojas Gerardas Falschlehneris palygino jos mąstymo pokyčius su revoliucija, kuri įvyko žmonėms keičiant klajoklinį gyvenimą į sėslųjį. Z karta glaudžiai susijusi su technologijomis, kurios veikia žmogaus smegenų funkcionavimą. Technologijos sparčiai kinta ir tenka nuolat prie jų prisitaikyti. Kartu stiprėja aktyviai naudojami neuroninių tinklų ryšiai ir silpnėja kiti, mažiau aktyvinami. Todėl Z karta ypatinga ir raštinga kitaip. Iš tikrųjų labai sudėtinga šią naująją kartą, augančią skaitmeninių ryšių pasaulyje, vertinti rašančiajai kartai, kurios socializacija susijusi su rašymu raidėmis ant popieriaus. Kartų problema nėra nauja žmonijos istorijoje, tačiau dabar įgyja kitą atspalvį – rašančioji karta dar nepatikliai žiūri į internetą bei kitas skaitmenines galimybes ir vertina kartą, kuri jau yra „įaugusi“ į skaitmeninį pasaulį.
– Kokie būtų esminiai Y ir Z kartų, taip pat gerai išmanančių technologijas, skirtumai?
– Z kartai pasaulis skaidosi į dvi dalis – virtualų ir realų pasaulį. Iš tiesų Z kartos vaikai dažnai sumaišo virtualią ir realią aplinką. Jiems virtuali erdvė tampa gyvenimo, buvimo vieta. Apie Y kartą dar negalėtume taip griežtai pasakyti. Ji, kaip ir kitos kartos, internetą supranta labiau kaip instrumentą gauti įvairių žinių, o Z karta tiesiog „būna“ internete ir kartais nesugeba iš jo išeiti.
2014–2015 metais atlikau tyrimą, per kurį buvo apklausti pedagoginio išsilavinimo siekiantys studentai Lietuvoje ir Gruzijoje. Buvo įdomu, kaip jie, Y kartos atstovai, mato Z kartą. Pirmiausia išskirta kitokia komunikacija. Amžiaus skirtumas nėra didelis, bet Z kartos vaikai jau kitaip komunikuoja ir su mokytojais, ir su draugais: gana paviršutiniškai, dažnai įsigilinę į savo problemas ir daug laiko praleisdami socialiniuose tinkluose. Kitą vertus, studentai nurodė, kad Z kartos vaikai nėra uždari, nors ir individualistai. Jie labai aktyvūs ir moka reikšti savo nuomonę, gali labai greitai organizuotis. Kiek žinučių parašo per dieną, kiek kartų įeina į internetą ir paspaudžia „patinka!“. Tiesiog jie aktyvūs kitoje erdvėje ir kitaip negu dažnai mokytojai nori. Tokiu atveju reikia kalbėtis su jais ir žiūrėti, kaip tą aktyvumą panaudoti ir realiame pasaulyje.
Raštingi kitaip
– Sakėte, kad Z karta ir raštinga kitaip. Koks tas skaitmeninės kartos raštingumas? Ir kas galbūt verčia sunerimti?
– Pirmiausia skiriasi pats skaitymo elgesys. Z kartai būdingas kilpinis skaitymas, o linijinis – žodis po žodžio, eilutė po eilutės – pradeda nykti. Anot G. Falschlehnerio, linijinis skaitymas tarsi vaikščiojimas tiesia kaimo gatve. O kilpinis skaitymas – klaidžiojimas pasižvalgant, kur įdomu, nes informacija internete pateikiama ne „viena po kitos“, o „viena per kitą“ – ir vaizdais, ir tekstais, ir garsais. Su kiekvienu pelės paspaudimu atsiveria naujas ‘langelis“, naujas puslapis. Informacija randama gana greitai, palyginti su rašančiąja karta, tačiau neįsigilinant ir nematant konteksto. Ši karta iš tikrųjų turi labai daug žinių, bet stokoja kontekstinio skaitymo, todėl dažnai negeba tų žinių analizuoti ir bendrinti. Labai dažnai jos yra tiesiog atkartojamos.
Kitas dalykas, Z karta labai tiki, kas parašyta internete, ir dažnai negeba atrinkti patikimų šaltinių, todėl mokytojams vertėtų ties tuo susitelkti. Internetas, globali aplinka turi didelį poveikį ir Z kartos vertybių formavimuisi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kokios yra naujosios kartos vertybės ir kokias vertybes turėtume padėti ugdyti savyje, mokytis jomis grįsti savo gyvenimą.
Stebina, kad skaitmeninės kartos vaikai vienu metu gali atlikti daug įvairios veiklos, tačiau tada gerai turbūt nepadaroma niekas. Blaškomas dėmesys ir jau sunku ilgesniam laikui susikaupti. Taip pat labai sudėtinga planuoti. Tolimieji tikslai dažnai jų nemotyvuoja. Reikia mokyti vaikus užsibrėžti, ką turi pasiekti per pamokas ar namie ir atsakingai tų tikslų siekti, nes priešingu atveju auginsime neatsakingą kartą.
Virtualioje erdvėje ir tikrovėje
– Kokių pavojų kelia Z kartos pasaulio skilimas į virtualų ir tikrąjį ar net negebėjimas skirti virtualios ir realios erdvės?
– Kartais juokaujama, kad Z kartos vaikinas ar mergina gali neateiti į pasimatymą, jei apie draugę ar draugą nebus informacijos internete. Iškyla problemų ir dėl identifikacijos, nes socialiniuose tinkluose jiems labai paprasta – gali save kaip nori identifikuoti, vienaip ar kitaip savo asmenybę parodyti. Jei kas nepatinka – užblokuoja tą tinklą, ir viskas. Realioje aplinkoje jų tapatybė reiškiasi jau kitaip ir su jais bendrauti gali jau kitaip. Realusis ir parodomasis „aš“ skyla. Vaikai nebesusigaudo, kodėl virtualioje erdvėje gali būti tokie ir kaip nori save parodyti, o tikrovėje su jais elgiasi visai kitaip.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad Z kartos vaikų itin aukštas nerimo lygis. Jie gauna labai daug informacijos, o mūsų smegenys nėra prisitaikiusios iš karto tiek daug jos priimti ir apdoroti. Taip pat dėl trūkinėjančių emocinių ryšių vaikai jaučiasi labai nesaugūs. Tai verčia susimąstyti ir patarti tėvams, kad jie neprarastų emocinio ryšio su vaiku, nes jį vėliau labai sudėtinga atkurti.
Kaip vienas Z kartos bruožų išskiriamas polinkis į socialinį autizmą, kai vaikai užsisklendžia, atsiriboja nuo realios aplinkos ir grimzta į virtualią erdvę, bandydami apsisaugoti, nepakeldami destrukcijos, jei, pavyzdžiui, šeimoje yra ekonominio, psichologinio ar kitokio pobūdžio nesklandumų arba mokykloje mokytojas gal nuo penktos klasės gąsdina jų didenybe egzaminais. Taikytini metodai, skatinantys bendravimą ir bendradarbiavimą, stiprinantys santykius su žmonėmis ir realia aplinka.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad tai yra tik tendencijos kalbant apie visą kartą. Gali būti vaikų, kurie apskritai ignoruoja virtualią aplinką.
Nenurodant iš aukščiau
– Kokie Z kartos bruožai skatintini ir stiprintini?
– Z karta be galo kūrybinga, tik reikia tą kūrybingumą pažadinti. Jie geba veikti skaitmeninėje erdvėje ir pasižymi kaip novatoriai. Dažnai sakoma, kad tiems vaikams trūksta aktyvumo. Nieko panašaus. Paprasčiausiai jie dažnai nenori daryti tų dalykų, kuriuos jiems primetame. Su jais reikia tartis, kalbėtis, nes tie vaikai nepakenčia, kai nurodoma iš aukščiau. Nepamirškime, kad jie įsitinklinę įvairiuose tinkluose, o ten nėra nei vyresnių, nei jaunesnių. Reikia tiesiog perprasti, kas jiems patrauklu. Bet tai nereiškia, kaip dažnai pasakoma, kad iš tų vaikų nieko nebus, nes jie tik „sėdi“ tame internete. Bet ir „sėdėjimas“ internete gali tapti prasmingas, jei perprasime, kaip reikia su tokiais vaikais dirbti.
Jau prieš penkerius – septynerius metus pradėjau pastebėti, kad ateina kitokie studentai, dar Y kartos. Supratau, kad pedagogų rengimas turi iš esmės keistis, nes kitaip nebus visavertės pedagoginės sąveikos su naująją karta. Tam reikia pažinti vaikus ir padėti jiems atskleisti savo prigimtinius gebėjimus. Nereikia pataikauti tai kartai, kaip kartais bandoma, nereikia didinti ir atotrūkio tarp kartų. Tie vaikai labai vertina kalbėjimą iš žmoniškumo pozicijų – jokiu būdu ne iš aukšto ar ką nors primetant. Jie labai atviri ir be galo įdomūs. Tiesiog reikia tą įdomumą ir vaikų geranoriškumą pamatyti ir su jais bendradarbiauti. Tada lydės sėkmė. Priešingu atveju patirsime farsą. Taip, tie vaikai turi be galo daug informacijos.