Žydronė Kolevinskienė: „Lietuvą su užsieniu jungiantis tiltas tik stiprėja ir ilgėja“

Lietuvos edukologijos univesiteto Lituanistikos fakulteto dekanė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė dr. Žydronė Kolevinskienė atsako į Loretos Timukienės klausimus apie Lietuvos ir užsienio ryšius, literatūrą ir kūrybinius planus.
Jau ne pirmą kartą Čikagoje viešinti mokslininkė sutiko pasikalbėti ne tik apie mokslinius tyrinėjimus, būsimą knygą, literatūrą…

Jūsų atvykimo į Čikagą pagrindinis tikslas buvo surinkti reikiamą medžiagą būsimai knygai apie JAV gyvenančias lietuvių moteris rašytojas? Kada laukti knygos pasirodymo?

Į Čikagą atvykstu ne pirmą kartą. Ši mokslinė stažuotė (pagal Lietuvos mokslų tarybos projektą „Konkursinis trumpalaikių mokslininkų vizitų finansavimas“) truko dvi savaites – nuo lapkričio 17 d. iki gruodžio 2 d. Visi apsilankymai „vėjų mieste“ susiję su mano moksliniais tyrinėjimais, atsiremiančiais į išeivijos rašytojų archyvinį paveldą. Pastaraisiais metais mokslinė veikla skleidžiasi dviem kryptim: išeivijos moterų rašytojų kūryba (ypač epistolinis palikimas, egodokumentai) ir Lietuvių rašytojų draugijos veikla (LRD) Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1950 m. iki dabar. Šios dvi kryptys glaudžiai susijusios – lietuvių moterys rašytojos buvo LRD narės, aktyviai dalyvavusios JAV lietuvių bendruomenės visuomeniniame, kultūriniame gyvenime. Išeivijos literatūra, moterų sukurtais tekstais susidomėjau dar doktorantūros laikais, rašydama disertaciją apie Nelės Mazalaitės kūrybinį palikimą, jos pasakojimo savitumą. Tos temos, problemos „nepaleidžia“ iki šiol. Tačiau nemažiau svarbu yra aktualizuoti JAV veikiančios Lietuvių rašytojų draugijos veiklą, ypač nuo 1950-ųjų, kai Lietuvių rašytojų tremtinių draugija (įkurta 1946 m. sausio 25–26 d. Tiubingene; pirmininkas – Stasys Santvaras) susijungė su Šiaurės Amerikos lietuvių rašytojų draugija (įkurta 1948 m. vasario 27 d.; pirmininkas – Jonas Aistis). Būtent LRD atliko Amerikoje gyvenančių lietuvių rašytojų vienijimo funkciją, siekė populiarinti lietuvių literatūrą ir kultūrą, palaikė ryšius su kitų šalių rašytojų draugijomis. Šios draugijos prerogatyva buvo pasirūpinti narių knygų ir raštų leidimu, teikti įvairias rekomendacijas, skirti premiją už geriausią metų knygą. LRD fondas, saugomas Lituanistikos studijų ir tyrimo centro (LTSC) archyve Čikagoje praveria ir atskirų literatūros žmonių gyvenimus, pristato jų kultūrinę laikyseną. Dėl tyrinėjamos medžiagos gausumo, specifinės atrankos, knyga turėtų pasirodyti ne anksčiau  nei po metų, t. y. 2016-aisiais.

Visas interviu čia

Atsakyti