Autoriaus įrašai admin – Page 106

Kvietimas į Vasario 16-osios jaunimo eiseną „Lietuvos valstybės keliu“

Gerbiami Kolegos, gerbiamos Kolegės,

Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį šventine jaunimo eisena.

Nuoširdžiai kviečiame susirinkti Vasario 16-ąją, 10 valandą į Katedros aikštę Vilniuje su trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.

Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.

Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.

Iš anksto galite susipažinti ir moksleivius supažindinti su mūsų eisenos maršrutu – su šešiolika svarbių Lietuvos valstybės istorijos vietų, kurias šių metų kelyje aplankysime.

Lietuvos valstybės keliu_maršrutas 2018

Informacijos šaltinis: http://lituanistusamburis.lt/

Regina Siira. Kalbos pamokos Suomijoje

Suomijos švietimo įstatymas suteikia galimybę mokyklinio amžiaus vaikams neformaliuoju būdu mokytis savo gimtosios kalbos. Pamokas gali lankyti vaikai, kurių bent vienas iš tėvų su vaiku kalba mokomąja kalba, išskyrus įvaikintus ar globojamus vaikus, kurių gimtoji kalba yra susiformavusi, bet įtėviai ar globėjai įvaikio kalba nekalba.

Mokymą kuruoja miestų savivaldybės ar švietimo skyriai. Mokytojai atrenkami konkurso tvarka. Mokytojai privalo turėti pedagoginį išsilavinimą, mokomoji kalba turi būti gimtoji. Tėveliams už mokslą ir mokymosi priemones mokėti nereikia.

Gimtosios kalbos mokymasis padeda išsaugoti tapatybę, turimas lietuvių kalbos žinias bei įgyti naujų. Vartojant kelias kalbas labiau lavėja kritinis bei loginis mąstymas, gerėja dėmesio koncentracija, lengviau mokytis kitų kalbų, platesnės bendros žinios. Daugiakalbystė skatina bendrą vaiko raidą, ugdo toleranciją. Plačiau…

Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Kalbos komisija jau ketvirtą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Plačiau…

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino organizavimas ir vykdymas“ vaizdo įrašas. Transliacijoje dalyvavo dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus metodininkė; Teresė Blaževičienė, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja.
Plačiau…

Kaip išmokyti smegenis įsiminti tai, ko reikia?

Pamirštame beveik viską, ką sužinome: ką gavome dovanų penktojo gimtadienio proga, kaip atrodė mūsų vaikystės draugai ir kokie buvo paskutiniai draugo žodžiai, kuriuos jis mums pasakė prieš išvykdamas atostogų. Tokio pobūdžio informacija patenka į mūsų trumpalaikę atmintį, o po kelių savaičių, dienų, o kartais net ir sekundžių – paprasčiausiai išnyksta. Apie tai, kas padeda lavinti atmintį ir kaip įsiminti būtent tai, ko reikia, – žurnalisto Joe Whitwello rašinys portalo „The Spectator“ rubrikoje „Health“.
Plačiau…

Danutė Kalinauskaitė: kartais pagalvoju – gimiau pačiam pariby

Trijų smulkiosios prozos rinkinių autorė Danutė Kalinauskaitė Nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą. „Užguls dar didesnis nepasitikėjimas savimi ir atsakomybės slėgis, nesimaivau“, – baugu ateities rašytojai.

Danutė Kalinauskaitė prisipažįsta: "Rašant man įdomiau ne išsisakyti, o bandyti lįsti į svetimą kailį. Įsigauti į svetimus namus."

Danutė Kalinauskaitė prisipažįsta: „Rašant man įdomiau ne išsisakyti, o bandyti lįsti į svetimą kailį. Įsigauti į svetimus namus.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka Plačiau…

2018 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbų vertinimo kriterijai

Valstybinis brandos egzaminas

Mokyklinis brandos egzaminas

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/648/

GEDIMINO LAIŠKAS, KURIAME PIRMĄKART PAMINĖTAS VILNIUS

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiškas, kuriame paminėtas Vilnius.
Latvijos valstybinis istorijos archyvas

Šiandien, per Vilniaus gimtadienį, pristatomas ir bus du mėnesius rodomas svarbiausias sostinės istorijos dokumentas – iš Rygos Latvijos valstybinio istorijos archyvo atvežtas beveik prieš 700 metų valdovo Gedimino lotyniškai parašytas laiškas Europos miestams. Jame pirmą kartą paminėtas Vilnius.

Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Lietuvos valdovo žodis pasauliui: atveriame mūsų žemę ir valdas kiekvienam geros valios žmogui“. Paroda veiks iki kovo 20 d. Plačiau…

V. Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

Vincas Mykolaitis-Putinas vadintas prometėjizmo poetu – sukylančiu prieš dievus, o šis maištas suteikia lietuvių literatūrai nepaprasto dramatizmo, LRT RADIJUI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. Kaip teigia jis, V. Mykolaičio-Putino poezija aktuali visais laikais, ypač dabar, kai didžioji dalis žmonių sutrikusi, išgyvena vertybių krizę ir nežino, kur eiti. Plačiau…

Nida Poderienė. Skaitymo pasiekimai ir kognityvinės bei lingvistinės mokinių kompetencijos

Praėjusių metų gruodį paskelbti 2016 m. tarptautinio ketvirtokų skaitymo pasiekimų tyrimo PIRLS rezultatai buvo netikėti. Lietuvos mokinių pasiekimai pirmą kartą po 2001 m. nuolatinio prastėjimo išaugo, ir išaugo reikšmingai – nuo paskutinio 2011 m. tyrimo lietuvių kalba mokyklose net 22 taškais. Plačiau…