Kada paskutinį kartą skaitėte XIX amžiaus lietuvių ar Lietuvoje kūrusio autoriaus kūrybą? Ar pagrįstai šio laikotarpio literatūra lieka tik mokyklos programoje arba domina siaurą specialistų ratelį, o platesnio skaitytojų rato nepasiekia? Istorija, taip pat ir senoji literatūra yra tradicija, kuri net jeigu ir nesąmoningai, perduoda tam tikras kultūros formas, kuriose mes gyvename ir pamažu jas keičiame.
Plačiau…

LKI direktorė prof. Jolanta Zabarskaitė „Mokslo sriuboje“ pasakoja apie kalbos gimimą, lietuvių kalbos kilmę ir unikalumą.
Plačiau…

Praėjo beveik 15 metų nuo rašytojo Jurgio Kunčino mirties, bet, atrodo, jis liko arti mūsų – jo vardas dažnai pasirodo spaudoje, jo tekstai skaitomi ir nagrinėjami. Jeigu kurio literatūros studento paklaustume apie šį rašytoją, jis kaipmat paminėtų „Tūlą“. Daugiau skaitantys dar prisimintų ir romanus „Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis“, „Glisono kilpa“. Daugumai Kunčinas pažįstamas kaip puikus prozininkas.
Plačiau…

Šiandien ištarta frazė „poetas ir kalinys“ skamba romantiškai. Tačiau prieš daugelį metų, kai žmogus privalėjo nešioti kalinio rūbą ir gyvenimą dažnai matyti tik pro langą, jokios romantikos nebuvo. Juolab kad ir kaltės, už kurią būtų reikėję „atsėdėti“, taip pat nebuvo. Visą tą laikotarpį galima pavadinti „gyvenimu duobėje“, į kurią įkrenti pats ir pats turi iš jos išsikapstyti. Jau supratote, kad kalbu apie alkoholį, jo sukeltą ligą – priklausomybę, kurios padarinius gali suvokti tik sergantysis ir jį supantys žmonės. Jokia prievarta niekuo nepadėjo ir nepadės.
Plačiau…