Autoriaus įrašai admin – Page 191

Liutauras Degėsys: Nėra klastingesnio priešo, nei kasdienybė, atbukinanti jausmus

Poetas, eseistas, filosofas, pedagogas Liutauras Degėsys atsako į Gretos Martinkutės klausimus.
Plačiau…

Rašinių konkursas „Ką aš norėčiau veikti bibliotekoje?..“

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia 5–10 klasių moksleivius dalyvauti rašinių konkurse „Ką aš norėčiau veikti bibliotekoje?..“
Plačiau…

Pasakojimas apie kalbos valandėles ir jų rengėjus

„Tuo metu mes buvom išsiugdę didžiulę kalbininkų mėgėjų auditoriją, tokią visuomenės dalį. Ir ji, kaip dabar krepšinį kiekvienas moka komentuot, tada irgi šitaip komentuodavo. Būdavo daug labai konkrečių klausimų: kaip kirčiuoti kokį žodį, ar geras prielinksnis, ar geras linksnis“, – prisimena Lietuvos radijo laidos „Mūsų kalba“ rengėjas, kalbininkas Aldonas Pupkis.
Plačiau…

Suskaitmenintos senosios knygos vaikams

Kauno apskrities biblioteka suskaitmenino nemažai senosios vaikų literatūros.
Edukacinėje programoje „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“ galima lengvai rasti informacijos apie senuosius lietuvių literatūros autorius ir jų kūrinius. Paraginkime vaikus  pamatyti, kokias knygeles skaitė jų seneliai ir proseneliai, sužinoti, kokios buvo iliustracijos prieš 70 ir daugiau metų. Vaikai galės pavartyti ir paskaityti knygų ištraukas bei pasirinkti, ką  skaityti: pasakas, eilėraščius, apsakymus ar kitų žanrų kūrinius. Be žinomų rašytojų, tokių kaip Pranas Mašiotas, Kazys Binkis, Petras Cvirka, pristatyta  ir pamirštų kūrėjų.
Plačiau…

Kęstutis Urba: nėra temų ar žanrų, kurių nebūtų šiuolaikinėje paauglių literatūroje

Neretai galima išgirsti nusiskundimų, jog Lietuvos vaikai ir paaugliai per mažai skaito, juos sunku sudominti, o mūsų rašytojai – neturi kuo nustebinti. Visgi, nuolatos pasirodančios ir apdovanojimų gaunančios knygos jaunimui neleidžia su tuo sutikti.
Plačiau…

Mindaugas Kvietkauskas: elgiamės taip, tarsi būtume kolonizuoti

Paklaustas apie vis smarkiau įsibėgėjančių naujos lietuvių tautos tapatybės paieškų priežastis, žinomas literatūros mokslininkas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas sako, kad naująjį standartą, pagal kurį taip uoliai stengiamės performuoti savąją pasaulėjautą, savąją moralę ir netgi savąją istoriją, mums primeta visai ne ES, kaip daugelis esame linkę manyti, o bet kokį tautiškumą ir pilietiškumą prarandanti globali vartotojiška visuomenė.
Plačiau…

Konferencija: „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“

Vilniaus forumo vardu kviečiame Jus į konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“. Renginys vyks 2016 m. gegužės 7 dieną, 11 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje.
Plačiau…

Tomas Daugirdas. Lituanistika: tarp svajonių, politikos ir biurokratijos

Vasario pabaigoje Lietuvos mokslo taryba (LMT) iškilmingai pristatė Nacionalinės lituanistikos plėtros programos 2009–2015 m. rezultatus. Rezultatai, kuriuos paskelbė programą administruojanti LMT, išties įspūdingi: „programos lėšomis finansuota daugiau kaip 500 įvairios tematikos ir apimties projektų, išleista apie 450 knygų – mokslinių monografijų, šaltinių, sintezių, mokslo populiarinimo darbų; parengta 30 duomenų bazių, 130 stambių skaitmeninių išteklių, surengta 50 tarptautinių lituanistinių konferencijų ir kt.“ Įvardyti tokie ryškiausi projektai kaip „modernus, nuolat pildomas literatūros terminų žodynas, vienu unikaliausių lietuvių kultūros dokumentų laikomi Kristijono Donelaičio poetiniai rankraščiai, Sąjūdžio atsiradimo priežastys, vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje, kalbos kitimo ypatybės…“ Projektuose dalyvavo ne vien Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Vykdant projektus nemažai parengta ir išspausdinta publikacijų užsienio šalių periodiniuose leidiniuose.
Plačiau…

Birutė Augustinavičiūtė. Pradėkime nuo gimtosios kalbos

Pernai vėl padidėję emigracijos skaičiai gąsdina bent kiek blaiviai mąstantį pilietį. Nors daugelis tautiečių susikrauna lagaminus iš noro ieškoti didesnių galimybių, neretai jie staiga tampa valstybės išdavikais. Deja, kol pačioje Lietuvoje vietinius bandoma įtikinti, kad išsiskirti nereikia, nes geriausias apsisprendimas yra išnykti globaliame pasaulyje be skirtybių, užsienyje lietuvybė puoselėjama ir dar kaip.
Plačiau…

Du brangakmeniai žmonijos kultūros karūnoje

Miguelis de Cervantesas Saavedra ir Williamas Shakespeare’as mirė tą pačią dieną – balandžio 23-iąją,1616 metais. Nors iš tikrųjų ne visai taip.
Plačiau…