Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas.
Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai.
Plačiau…
Autoriaus įrašai admin – Page 199
Knygnešio diena
2016-03-16
Tarptautinės vaikų knygų dienos belaukiant
2016-03-15
Kviečiame ruoštis Tarptautinei vaikų knygos dienai. IBBY organizacijos iniciatyva Tarptautinė vaikų knygos diena nuo 1967 m. švenčiama kasmet balandžio 2-ąją – H. Ch. Anderseno gimimo dieną. Šiemet šios šventės rėmėjas – IBBY Brazilijos skyrius, tad kreipimosi ir plakato kūrėjai yra brazilai.
Plačiau…
Sklandus, tikslus, meistriškas. Už tokį Anthony Doerrio romano „Neregimoji šviesa“ vertimą Metų vertėjo krėslo premija šiemet įteikta Zitai Marienei.
Su laureate, išvertusia jau daugiau nei šimtą knygų ir knygelių, Audrius Musteikis kalbasi apie vertimo šventes ir kasdieną, leidybos dalykus, taip pat nepamirštamąjį Harį Poterį, Madonną ir kitus.
Plačiau…
Su laureate, išvertusia jau daugiau nei šimtą knygų ir knygelių, Audrius Musteikis kalbasi apie vertimo šventes ir kasdieną, leidybos dalykus, taip pat nepamirštamąjį Harį Poterį, Madonną ir kitus.
Plačiau…
Mielieji LKD nariai ir bičiuliai,
maloniai kviečiame susitikti su Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksikos žodyno sudarytoja doc. dr. Janina Švambaryte-Valužiene ir LKI dialektologėmis prof. habil. dr. Danguole Mikulėniene ir dr. Violeta Meiliūnaite.
Plačiau…
XIII-ieji Marijos Gimbutienės skaitymai
2016-03-14
Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.
Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.
Plačiau…
Rytoj, kovo 15 d., vyks baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys. Aktyviausiems Dienų organizatoriams iš Švenčionių, Kupiškio, Telšių, Varėnos, Kauno, Panevėžio rajonų, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybių bus įteiktos Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėkos.
Tautinės mažumos prasčiau nei lietuviai moka savo gimtąją kalbą, tai kliudo jiems per egzaminus baigiant mokyklą, sako Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai.
Šią savaitę Seime vykusiame ministerijos atstovų susitikime su tautinių mažumų mokyklų moksleivių tėvais ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė sakė, kad tikrinant ketvirtokų ir penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, rusai ir lenkai pasirodo prasčiau nei lietuviai, nors visi skaito tekstus savo gimtąja kalba.
Šią savaitę Seime vykusiame ministerijos atstovų susitikime su tautinių mažumų mokyklų moksleivių tėvais ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė sakė, kad tikrinant ketvirtokų ir penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, rusai ir lenkai pasirodo prasčiau nei lietuviai, nors visi skaito tekstus savo gimtąja kalba.
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958) – lietuvių modernizmo teoretikė, literatūros ir meno kritikė, poetė, prozininkė, dramaturgė. Mokėsi Rygos ir Peterburgo gimnazijose, studijavo mediciną ir filosofiją Krokuvos universitete. 1907 m. apsigyveno Vilniuje, dirbo „Vilties“ redakcijoje. 1909 m. ištekėjo už M. K. Čiurlionio. 1926–1937 m. savo namuose priiminėjo vertėjų – „kalbos šeštadieninių“ dalyvių – sambūrį, iš kurio gimė žurnalas „Gimtoji kalba“. 1910 m. išleido knygą „Lietuvoje“, kurioje skelbė kūrėjo nepriklausomybę nuo socialinių, buitinių realijų. Maištingai bandė reformuoti estetinės minties ir teorinės savivokos nuostatas, agituodama už R. Wagnerio, Ch. Baudelaire‘o, M. Maeterlincko, L. Andrejevo, H. Ibseno kūrybinių idėjų sklaidą Lietuvoje.
Plačiau…
Plačiau…
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
2016-03-11
Lietuvių kalbos dienos
2016-03-11
Paieška svetainėje
| Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi labiausiai žiūrėti, kad nebūtų darkoma jos kalba.
Ernst Moritz Arndt |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras