Vileišių giminės vyrai ir moterys yra palikę ryškius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Broliai Petras, Antanas, Jonas buvo lietuvių tautos žadintojai, lietuvybės reikalais susirūpinę dar XIX a. antroje pusėje. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas caro pareigūnams dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo. Vėliau rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”, rėmė juos, leido pirmąjį legalų laikraštį „Vilniaus žinios“. Savais Rusijoje uždirbtais pinigais pastatė geležies dirbinių gamyklą, įsteigė lietuviškų knygų spaustuvę ir knygyną. Jo brolis advokatas Jonas Vileišis buvo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, vienas Jono Basanavičiaus bendražygių, „Lietuvos žinių“ steigėjas, Kauno miesto burmistras, padėjęs pagrindus lietuviškosios savivaldos plėtrai. Dar vienas brolis Antanas Vileišis buvo gydytojas, prisidėjęs prie „Aušros” bei „Rūtos“ švietimo draugijų, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti ir pirmosios lietuviškos dviklasės mokyklos įkūrimo. Antanui aktyviai talkino jo žmona Emilija Jasmantaitė-Vileišienė, aktyvi visuomenininkė ir lietuvybės stiprintoja, Vilniuje gyvenančių lenkų vadinama „Lietuvos karaliene be sosto“.

Plačiau…

„Jau kartą nuėjome lengvesniu keliu. Rašėme savo istoriją senovės slavų kanceliarine kalba, o dabar baltarusiai sako, kad gal ne mes ir rašėme. Ne mūsų istorija“, – kalbėjo apie būtinybę lietuvių kalbai sklisti elektroninėje erdvėje prof. Laimutis Telksnys, projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ vadovas.
Plačiau…

Didžiausių kompanijų vadovai – humanitarai ir laisvųjų menų absolventai
Nuo Antikos laikų kildinami laisvųjų menų universitetai – modernaus gyvenimo laboratorijos, ugdančios asmenybes, o ne vien siauros srities specialistus. Šiais laikais nepelnytai kritikuojami humanitariniai mokslai ir platus, įvairiapusiškas išsilavinimas visgi neša naudą – užtenka pavartyti HBO, „Disney“, „Starbucks“ ir kitų įmonių vadovų gyvenimo aprašymus. Žurnalas „Time“ aprašė dešimt visame pasaulyje žinomų kompanijų vadovų, kuriems kelią iki viršūnės pasiekti padėjo studijos laisvųjų menų universitete.
Plačiau…

Daugeliui mūsų šis vardas asocijuojasi su bedievyste, nenuilstamu kovingumu ir… nešvankybėmis. Kas ir koks jis buvo? Šiame straipsnyje nepretenduojama į išsamias studijas apie bene garsiausią Apšvietos amžiaus asmenį, jo nuveiktus darbus. Tiesiog tai bandymas, greičiau eskizas, parodantis tai, ką jau linkstame pamiršti ir trumpas pasakojimas apie garsiojo prancūzo gyvenimo istoriją.

Plačiau…

Amerikiečių rašytojas fantastas Ray Bradbury, būdamas vos dvylikos, nusprendė tapti rašytoju ir to atkakliai siekė. Būdamas 27 metų, išleido pirmąją trumpų apsakymų knygą „Tamsus karnavalas“, o po šešerių metų pasirodęs romanas „451 Farenheito“ bei 1957 išleistas „Pienių vynas“ rašytojui pelnė pasaulinę šlovę. Be romanų bei apsakymų, rašytojas taip pat rašė poeziją ir scenarijus kino filmams. Jis taip pat buvo dailininkas ir architektas. Menininko 95-ojo gimtadienio proga skelbiame pokalbį, parengtą pagal skirtingus interviu.
Plačiau…

Ar šiltoje pirkioje apšerkšnijusios žiemos vakarą, ar naujoje terasoje besileidžiant saulei, istorijos apie Eglę, Kastytį, piktas pamotes, trečią brolį Joną ar pusnynuos miegančius nykštukus šimtus metų pasakojamos vėl ir vėl. Tie patys žodžiai, su kuriais augo mūsų seneliai ir proseneliai, džiugina vaikus ir šiandien. O kad pasakoriams būtų lengviau tas istorijas atsiminti, leidykla „Nieko rimto“ išleido naują pasakų rinkinį – „Trys laimės“, kurį spalvingomis iliustracijomis papuošė dailininkas Aidas Paberžis.
Plačiau…