Šiuolaikiniai mokiniai ne tik nemoka lietuvių kalbos vartojimo taisyklių, rašinius rašo kaip trumpąsias žinutes, bet ir nebežino, kaip rašyti A ir M raides.
Plačiau…
Šiuolaikiniai mokiniai ne tik nemoka lietuvių kalbos vartojimo taisyklių, rašinius rašo kaip trumpąsias žinutes, bet ir nebežino, kaip rašyti A ir M raides.
Plačiau…
„Jei nori pakeisti pasaulį – tapk mokytoju,“ – kviečia „Renkuosi mokyti!“ alumnas Mindaugas Breiva, informacinių technologijų mokytoju dirbantis jau septintus metus. „Atėjau į programą „Renkuosi mokyti!“, nes patiko dirbti su vaikais. Be to, mačiau, kad ir man pačiam ši patirtis bus labai naudinga: tai ir viešo kalbėjimo įgūdžiai, išmoksti paaiškinti, gali būti kūrybiškas, realizuoti įvairias idėjas. O jau pradėjęs dirbti mokytoju, vis labiau ėmiau branginti ryšį, galimybę padėti vaikams suprasti. „Renkuosi mokyti!“ pažadino manyje mokytoją,“ – apie motyvus dalyvauti programoje pasakoja Mindaugas.
Plačiau…
Vasario 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.
Plačiau…
Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mąstyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji yra. Darbi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokię, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.
Plačiau…
„Ko gero, nemažai bendravimo nesklandumų kyla iš to, kad jauni žmonės nemokomi, kaip derėtų kalbėti vienoje aplinkoje ir ko geriau vengti kitoje. Kalba kaip aprangos kodas – namuose galime vilkėti vieną rūbą, viešai rodomės su kitu. Juk su chalatu ir šlepetėmis neiname į Operos ir baleto teatrą…“ – teigia Daiva Vaišnienė. Apie gimtosios kalbos puoselėjimą kalbamės su vienos iš konkurso „Švari kalba – švari galva“ organizatorių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke D.Vaišniene.
Plačiau…
Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, ji siaurina gimtosios kalbos vartojimo ribas.
Plačiau…
Pirmadienį Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų, 2014, metų lietuvių autorių knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sudarymas.
Plačiau…
Už kalbą, tradicijas ir tradicines moterų pavardes daugiausia kovoja ne pačios moterys, o vyrai. Taip teigia knygos „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“ autorė, kalbininkė Rita Miliūnaitė, tyrusi, kokios nuomonės apie nepriesagines pavardes vyrauja straipsnių šia tema interneto komentaruose.
Plačiau…
Kviečiame į konferenciją „Etnografinių regionų identiteto pagrindai kaip ugdymo turinys nacionalinei vienybei puoselėti“, kuri vyks 2015 m. vasario 12–13 d. (ketvirtadienį-penktadienį) Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete (Herkaus Manto g. 84, Klaipėda).
Plačiau…
Siūlome paskaityti dr. D. Mikulėnienės pranešimą, skaitytą vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .
Plačiau…