Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuojamą Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsins per 70 Vaižganto kūrybinio palikimo tekstų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ bus įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą www.epaveldas.lt ir prieinamos kiekvienam klausytojui. Plačiau…
Rugsėjo 25–26 d. Vilniuje vyks besisteigiančių užsienio šalyse lituanistinių mokyklų ir pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras ir konferencija. Į Vilnių atvyksta 30 neseniai įsisteigusių lituanistinių mokyklų mokytojų iš Australijos, Kipro, Ispanijos, Graikijos, Vokietijos, JAV, Norvegijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės. Plačiau…
Juozas Tumas-Vaižgantas. Vilnius, 1908 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka
„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.
Šiemet minimos kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės paskatina dar kartą atsigręžti į šią istorinę asmenybę ir jos kūrybą. Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su prof. G. Vanagaite.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397
Kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka
Šią dieną prieš 150 metų gimė kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jį pažįstame kaip rašytoją, spaudos darbuotoją, pedagogą. Atskiro dėmesio verta jo bičiulystė su kitu dvasininku, rašytoju prelatu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu. Pastarajam galime būti dėkingi už tai, kad jis kadaise įtikino rašytoją ne emigruoti į JAV, o pasilikti Lietuvoje. Šie du žymūs visuomenės veikėjai artimai bendravo 1920–1933 m. Kaune, kai Vaižgantas buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytautinės) bažnyčios rektorius. Idealizmas ir dinamizmas – šios savybės jungė kunigus. Kuo šiandien mums gali būti įdomi jų draugystė?
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-vaizgantas-ir-jakstas-du-biciuliai-idealistai-gincijesi-del-literaturos/177391
Profesorė A. Vaitiekūnienė ir jos diplomantai N. Veiverytė, M. Mikalajūnas, V. Kazlauskaitė (1989 m.).
V. Ylevičiaus nuotrauka
Pažvelgus į lietuvių literatūros tyrinėjimų lauką, nesunku pastebėti, kad kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais. Neabejotinai šalia Maironio pirmiausiai iškyla Vanda Zaborskaitė, šalia Balio Sruogos – Algis Samulionis, šalia Antano Baranausko – Regina Mikšytė, šalia Vinco Krėvės – Albertas Zalatorius, na, o šalia Vaižganto – Aldona Vaitiekūnienė. Šiuos literatūrologus galima vadinti ištikimaisiais rašytojų ginklanešiais, kruopščiai rinkusiais medžiagą, paskelbusiais daug straipsnių ir parašiusiais monografijas, skaičiusiais pranešimus per tų rašytojų minėjimus.
Dėsningas sutapimas: šie metai pavadinti Vaižganto metais, siekiant pagerbti iškilaus visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių sukaktį, ir būtent šiais metais balandžio 24 dieną savo jubiliejinį 90-ąjį gimtadienį būtų šventusi profesorė Aldona Vaitiekūnienė, dalį savo gyvenimo paskyrusi Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrimui ir sklaidai.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-19-a-vaitiekuniene-istikimoji-vaizganto-ginklanese/177396
LMA Vrublevskių biblioteka šiais metais pateikė dvi paraiškas su pasiūlymu įtraukti dokumentus į UNESCO Lietuvos nacionalinį dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis. Siūlymui buvo pritarta ir dokumentai įrašyti į registrą. Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iškilmingai bus įteikti liudijimai.
LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius komisijai pateikė Neformalios lituanistinės mokyklos Kretingos bernardinų vienuolyne XIX a. dokumentus, kurie buvo pripažinti nacionalinės reikšmės paveldo objektu. Jie saugomi net trijose atminties institucijose: LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (2 vnt.), Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo centro Rankraščių skyriuje (2 vnt.) ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bibliotekoje (130 vnt.). Plačiau…
1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje, pasiturinčioje Tumų šeimoje gimė jaunėlis, dešimtasis šeimos vaikas Juozas Tumas-Vaižgantas – vienas talentingiausių Lietuvos XX a. rašytojų ir publicistų, pedagogas, visuomenės veikėjas ir kunigas. Šiemet nuo tos dienos jau praėjo lygiai 150 metų, todėl kviečiame į naują pažintį su rašytoju jo namuose Aleksoto g. 10–4, kur jis ilgus metus nuomojosi butą. 1997 m. šis jaukus senamiesčio būstas tapo memorialiniu muziejumi.
Rugsėjo 20 dieną Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus durys bus atviros visiems ir lauks lankytojų NEMOKAMAI.
Registruokitės į 18 val. vyksiančią interaktyvią ekskursiją-diskusiją „Ką mums kalba Vaižgantas po 150 metų?“, kurioje išgirsite, ką šiandien mums sako, jo paties žodžiais tariant, „doc. J. Tumas apie Vaižgantą“.
Kreipkitės el. paštu vaizgantas@maironiomuziejus.lt arba tel. nr. 8 37 222371. Plačiau…
Juozas Tumas-Vaižgantas. Kaunas, 1928 m.
J. Tallat-Kelpšienės nuotrauka
Rugsėjo 20 dieną minėsime Juozo Tumo-Vaižganto gimtadienį – vis labiau nutolstantį laike. 150 metų jubiliejus rodo, kad likusių kunigo ir rašytojo amžininkų, galinčių jį prisiminti, jau nebėra. Telieka autoriaus kūryba, laiškai ir straipsniai, taip pat pažinojusių žmonių prisiminimai, kurie formuoja ypač gyvą Vaižganto portretą. Šį kartą galime perskaityti visuomenininko Alfonso Šimėno pasakojimą. Jame kunigas ryškėja kaip itin vitališka asmenybė, kurios gyvenime vis pasitaikydavo smagių nutikimų, kuriozinių situacijų. Plačiau…
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rugsėjo 23–26 dienomis vyks paskaitos ir protų mūšiai Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos tema, skirti vyresniųjų klasių moksleiviams. Šiuo renginiu siekiama moksleiviams parodyti Vaižganto darbo įvairiapusiškumą, sudominti jo grožine kūryba, taip pat per Vaižganto asmenį atverti platesnę XIX a. pab.–XX a. pirmos pusės lietuvių kultūros panoramą. Plačiau…
Vienam. Dviese. Penkiese. Pabandykite prisiminti, kai paskutinį kartą ko nors mokėtės. Atradimo džiaugsmą patyrėte būdami drauge su kitais? Ar norėjosi tuo pasidalinti su šalia esančiu? Jei į bent vieną klausimą atsakėte „taip“, sveikiname – Jūs kviečiamas dalyvauti devintojoje švietimo inovacijų parodoje „Mokykla 2019“.
Šių metų parodos tema – „Mokomės drauge“. Plačiau…
| Žodžiui priskirta dieviška galia: jis kūrė pasaulį. Bet jis jį gali ir griauti.
Marcelijus Martinaitis |
