Artėjanti Kovo 11-oji skatina stabtelėti ir prisiminti Lietuvos nepriklausomybės kovas, laisvės kelius, visus, jais ėjusius ir vedusius. Stebėtina, kai ištvėrusieji karo, sovietmečio patirtis ir neteisybes sugeba išsaugoti orumą ir vidinę laisvę. Jų gyvenimo istorijos ir darbai tampa laisvės idėjos liudijimais. Lieka tikėjimas, jog egzistuoja kartas jungiantys, belaikiai, už trapią, kasdienišką žmogišką būtį tvirtesni ir tvaresni dalykai. Tokios mintys kyla ir skaitant atsiminimus apie prieš metus į Amžinybę išėjusią profesorę, literatūrologę Aldoną Vaitiekūnienę.
Plačiau…
Autoriaus įrašai admin – Page 99
Beveik dešimt metų – iki 1953 m. – trukusiame ginkluotame partizaniniame kare subrendo ir Pietų Lietuvos srities partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kaip partizanų organizatoriaus, sąmoningo kovotojo ir vado talentas, tvirtas įsitikinimas pasirinkto sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelio tikslingumu, teisingumu ir teisėtumu. A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos srities partizanų laikraščio „Partizanas“ 1950 m. rugsėjo 28 d. numeryje publikuotame straipsnyje „Pogrindžio prasmė“, rašė: „Pogrindis yra visos tautos teisingiausias valios reiškėjas pasaulio akyse, pogrindžio veikimas, kova su priešu yra lyg demonstravimas visam pasauliui, jog Lietuva nesutinka būti bolševikinė, jog ji pasiryžusi kautis žūtbūtinę kovą, norėdama išsivaduoti iš okupacijos jungo. Pogrindis – tai organizuota geriausių tautos sūnų ir dukrų kova ir protestas prieš smurtą“.
Plačiau…
Maišydami Romos gatvėmis ir žvalgydamiesi nuo vienos barokinio namo sienos prie kitos su viltimi perskaityti reikalingos gatvės pavadinimą, italai, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir vertėjai – profesorius Pietro Umberto Dini ir jo studentas, lingvistikos mokslų daktaras Adriano Cerri Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT lietuviškai pasakojo apie šios kalbos archajiškumą moderniame pasaulyje, apie mėgstamų Lietuvos rašytojų kūrinius ir ryšį su Lietuva. „Apie Lietuvą buvau girdėjęs ir daugiausia matęs iš pašto ženkliukų. Mano tėvelis kolekcionavo tarpukario metų pašto ženkliukus, tarp kurių buvo ir Lietuva“, – lietingą Romos vakarą pasakojo Pietro U. Dini, Pizos universitete dėstantis baltų filologiją, lietuvių kalbą ir kultūrą, bendrąją lingvistiką bei vertimo teoriją.
Plačiau…
2018 m. kovo 8 d. Signatarų namuose vyks konferencija „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kurioje bus siekiama aktualizuoti kalbos politinės reikšmės ir teisinio statuso problemas šiuolaikinėje Lietuvoje.
Maloniai kviečiame dalyvauti ir dalintis informacija su tais, kuriems tai aktualu.
Konferenciją organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Signatarų namai.
Plačiau…
Penktadienį Nacionalinio diktanto konkurse dalyvavę gyventojai rašė vienuolio pranciškono, Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigo, buvusio disidento Juliaus Sasnausko tekstą „Vienkartinumas“.
Plačiau…
Alberto Manguelis – Argentinos nacionalinės bibliotekos direktorius, rašytojas, skaitymo istorikas. Apie tai, ar skruzdėms reikia bibliotekų, kaip vartotojų visuomenė žudo skaitytoją ir kodėl Kubos tabako fabrikų darbininkai cigarus vadino „Romeo ir Džuljeta“ bei „Grafu Montekristu“, A. Manguelį kalbina Borisas Kuprijanovas.
Daugiau skaitykite http://literaturairmenas.lt/2018-02-09-nr-3652/4495-pokalbiai/6828-alberto-manguelis-apie-biblioasilus-utopija-ir-kuo-siandien-aktualus-homeras
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Atkurtai Lietuvai – 100 metų: Lietuva menininkų kūryboje“.
Atsisakėme tradicinio būdo virtualioje parodoje pasakoti apie pirmuosius valstybės kūrėjus. Norėjome atkreipti dėmesį į tuos, kurie per pastaruosius 100 metų kūrė Lietuvą mūsų sielose ir širdyse bei garsino jos vardą kitose šalyse. Žmones, dėka kurių mes išsaugojome savo kalbą ir tapatybę. Tačiau tų žmonių yra tiek daug, kad parodoje papasakoti ar bent paminėti kiekvieną nėra galimybės. Šį sąrašą galime tęsti ir pildyti. Kiekvienas iš mūsų. Visi kartu. Mes gi tik keliais štrichais pabandėme prisiliesti prie epochos.
Plačiau…
Vilniaus knygų mugėje pristatytas naujausias Paryžiuje gyvenančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio romanas „Brydė“. Nors jis parašytas nepriklausomybės aušroje, tačiau pasirodė tik šiemet, prieš pat vasario 16-ąją.
Plačiau…
Ar vis dar reikia mokytis rašyti ranka?
2018-02-27
Keistas klausimas, pasakysite. Užtenka atsiversti bet kurią lietuvišką enciklopediją, kad surastum pagrindinius duomenis: rašytojas, literatūros kritikas, pedagogas. Bet vis dėlto klausimas galioja, nes man atrodo neteisinga, kad daugelio akyse jis tik mūsų kultūrinio gyvenimo periferinė figūra. Prisiminiau jį ryšium su labai gražia neseniai ,,Bernardinuose‘‘ paskelbta Viktorijos Daujotytės kalba apie mokytoją lituanistą, jo misiją ir vietą kultūroje, bet ir ryšium su tuo, kad šiomis dienomis sukako 75 metai nuo jo mirties, bet tų sukaktuvių niekas nepaminėjo. Ir dar – kad jis atrodo netikėtai aktualus mūsų šių dienų sumaišties pilname gyvenime.
Plačiau…
Paieška svetainėje
Milžiniškas literatūros ir meno vaidmuo ugdant laisvą, kūrybingą, aktyvią asmenybę. <...> Be gilios dvasinės kultūros, be gražaus, prasmingo gyvenimo siekimo nėra ir asmenybės. Just.Marcinkevičius |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras