Bendra informacija – Page 2

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimo nr. N-2 (103) „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių“ pripažinimo netekusiu galios

Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios. Plačiau…

D. Šileikytė. Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/

Škotijoje vyks Lietuvos dienos

Spalio 22-25 dienomis Edinburge ir Glazge (Jungtinė Karalystė) organizuojamos pirmosios Lietuvos dienos Škotijoje. Keturias dienas vyksiančiuose renginiuose Škotijos visuomenė ir Škotijos lietuvių bendruomenė galės susipažinti su  žymiausiais Lietuvos kultūros ir akademinio pasaulio atstovais, išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonines poemas, susipažinti su Lietuvos dokumentiniu kinu.

„Siekiame, kad žinia apie Lietuvą sklistų ne tik Londone, todėl šįmet nusprendėme Lietuvos dienas surengti Škotijoje. Savo renginiais sieksime atskleisti Lietuvos identitetą ir paskatinti dvišalį kultūrinį, akademinį, socialinį dialogą su Škotija, kurti naujas, į ateitį orientuotas partnerystes“, – teigė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.

Lietuvos dienos prasidės spalio 22 dieną Edinburgo muzikos instrumentų muziejuje vyksiančiu koncertu, kuriame improvizaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žymiausių simfoninių poemų temomis „Jūra miške“ atliks saksofonistas Liudas Mockūnas ir pianistas Petras Geniušas.

Spalio 23 dieną Edinburgo universitete vyks atvira diskusija su poetu, eseistu, literatūros kritiku profesoriumi Tomu Venclova ir Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriumi, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje, Robertu I. Frostu.

Tarp festivalio renginių Edinburge ir Glazge taip pat numatomos Lietuvos poetinės dokumentikos kino peržiūros, susitikimas su edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi, pasakotojos iš Lietuvos  Daivos Ivanauskaitės pasirodymas škotų tarptautinio pasakojimo festivalyje „Anapus Žodžių“.

Lietuvos dienas Škotijoje rengia Lietuvos ambasada ir kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su Lietuvos kultūros institutu. Renginių ciklą remia Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

Dauguma renginių yra nemokami. Visą renginių programą rasite čia.

Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/skotijoje-vyks-lietuvos-dienos-

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai.

Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai.

Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją?

Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos.

Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Plačiau…

Zita Alaunienė. Žodžių „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“ vartosena didaktikos kalboje

Svarbu rūpintis ne tik bendraisiais edukologijos, bet ir lietuvių kalbos didaktikos terminais, ypač tais, kurie vartojami mokant kurti tekstą, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius. Dažniausi iš jų – „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“. Šie terminai įtvirtinti programiniuose dokumentuose ir jau įsišakniję pedagoginėje kalboje. Tačiau jie vartojami nesistemingai, nekreipiama dėmesio į jais reiškiamų sąvokų santykius, kartais klaidina sinonimiška vartosena.
Plačiau…

Los Andžele atidengtas milžiniškas Mykolo Biržiškos portretas iš 1500 raidžių

Los Andžele atidengtas M. Biržiškos portretasLos Andžele atidengtas M. Biržiškos portretas / T. Skaringos / „Vakarų vėjai“ nuotr.

Šeštadienį, prasidėjus vienam didžiausių JAV lietuvių bendruomenės renginių – jau 33-ią kartą vykstančioms Los Andželo lietuvių dienoms – atidengta menininkės Jolitos Vaitkutės kurta instaliacija, vaizduojanti Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, švietėjo ir kultūros veikėjo Mykolo Biržiškos atminimą.

Milžiniškas portretas puoš lietuviams ypatingą Los Andželo vietą. Plačiau…

Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ rusėjo mėnesio numeryje  Zita Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, Ignas Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, Rūta Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, Nijolė Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį.
Plačiau…

Ministerija organizuoja seminarą pradedantiesiems dirbti užsienio lituanistinėse mokyklose

Rugsėjo 25–26 d. Vilniuje vyks besisteigiančių užsienio šalyse lituanistinių mokyklų ir pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras ir konferencija. Į Vilnių atvyksta 30 neseniai įsisteigusių lituanistinių mokyklų mokytojų iš Australijos, Kipro, Ispanijos, Graikijos, Vokietijos, JAV, Norvegijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės. Plačiau…

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas: Čikagos lietuvybė yra į mūsų tautinį atgimimą panašus stebuklas

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas savo vizitą JAV baigia Čikagoje, kuri laikoma vienu svarbiausių lietuvybės centrų už mūsų šalies ribų. Su gausia lietuvių bendruomene ministras susitiko istoriniame Čikagos rajone – Marquette parke.
Plačiau…

Ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl grįžusių emigrantų vaikų geresnės integracijos

autor. Artūras Žukas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt., savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą.

Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, ar bus reikalinga švietimo pagalba. Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan. Plačiau…