Lietuviai dr. Joną Basanavičių vadina vienu iš tautos tėvų ir atpažindavo jo atvaizdą penkiasdešimties litų banknote. Daugelis Basanavičių įvardintų, mokslininku, gydytoju, visuomenės veikėju, o kai kurie fantastikos gerbėjai ir Alchemijos katedros vedėju. Tačiau nedaugelis žino, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakultete saugoma dvidešimt daktaro Jono Basanavičiaus surinktų žmonių kaukolių.
Plačiau…

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Sventickas į savo dešimtąją knygą  “Guriniai“ (2013 m.) – literatūrinių ekspromtų rinkinį – įtraukė ir skyrių „Dar apie Justiną Marcinkevičių“.  Jame V.Sventickas tęsė savo studijos „Apie Justiną Marcinkevičių“ (2011 m.) kai kuriuos motyvus, pateikė daugiau žinių apie poeto asmeniškus bruožus, akcentavo jo taikdariškąją misiją, svarstė adoruojamo menininko savivokos klausimus, pasakojo apie radinius poeto kūrybinio darbo kambaryje. Tačiau ir po šios publikacijos dar kai kas  liko už „borto“.
Plačiau…

Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.
Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
Plačiau…

Lituanistikos mokslų raida per 25-erius Nepriklausomos Lietuvos metus, jos svarba valstybei ir tautai Kovo 11-osios išvakarėse aptarta Vilniaus universitete vykusiame forume “Valstybė ir lituanistika: tolesnio kelio gairės”. Forume diskutavo politikai, istorikai, rašytojai, literatūrologai, kalbininkai, žurnalistai, mokytojai.

Plačiau…

Su prozininku, akademiku, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi Vytautu Martinkumi kalbamasi apie tikėjimą Lietuva, Antrosios respublikos gimimą ir tai, kas gražaus ir prasmingo nutiko per 25-erius Laisvės metus.
Plačiau…

2014-ieji, Donelaičio metai, praėjo, bet per juos sunokintu derliumi galėsime džiaugtis dar ilgai. Tai ir naujausi Donelaičio archyvų tyrimai, ir ketinama publikuoti įvykusių konferencijų medžiaga, ir išleistos knygos. Vienas iš tokių fundamentalių darbų − tai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Dalios Dilytės monografija „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.
Plačiau…