Aldona Liobytė, mano mamos Emilijos sesuo, antra mano mama, ne kūną mano pagimdžiusi, bet mane mano kūne. Šiemet vasario 11 dieną jai būtų 100 metų. Man ji buvo Teta Aldutė. Nežinau, kas ji buvo kitiems. Nežinau, kas ji buvo viduj, tik manau, kad jos vidus atsispindėjo gražiame pasaulyje, kurį ji kūrė aplink save.
Plačiau…

Maironis yra sukūręs dvasią dar neegzistuojančiai valstybei. Tarsi suprojektuodamas, į kurias vertybes, į kokius kontekstus būsimoji valstybė turės remtis: protėviai, jų dvasios stiprybė, moralė, lietuvių kalba, gamta, istorija, kraštovaizdis… Ko gero, daugiau niekur niekada to nėra buvę, kad iš poezijos susikurtų toks stiprus ir aiškus viso, kas dar tik turi įvykti, jutimas. 1918-ųjų Lietuvai po Maironio atlikto darbo, tiesą sakant, nedaug ką teliko ir nuveikti – tik tą jau sukurtą dvasinę programą apvilkti kūnu.
Plačiau…

Vasario 13-osios pavakarį Rašytojų sąjungos klube buvo paminėtas žinomo poeto Algimanto Baltakio 85 metų jubiliejus. Iš garsiosios kūrėjų draugų trijulės, kurią sudarė Justinas Marcinkevičius, Alfonsas Maldonis ir A.Baltakis, pastarasis vienintelis likęs gyvas. Literatūros kritikas Valentinas Sventickas šmaikštavo: „Algimantui Baltakiui – 85-eri, nors nesakyčiau, kad jis gyveno ramiai ir tvarkingai“.
Plačiau…

Vasario 16-ąją vis dažniau pasakoma, kad nesuprantame šios šventės, nemokame ir nenorime jos švęsti, – kviečiame dar kartą įsiklausyti į vieno Sąjūdžio pirmeivių ir svarbiausių laisvės šauklių, didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus pačioje Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo pradžioje ištartus žodžius, kurie tebesaugo ir mūsų Tautos būties prasmę, ir iš jos ataidinčius šventus įpareigojimus mums – idant Lietuva nesibaigtų.
Plačiau…

Rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kalba, atsiimant Nacionalinę premiją Prezidentūroje, Vilniuje.
Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad ši diena yra laimingiausia mano viso kūrybinio gyvenimo akimirka.
Plačiau…

Vasario 15 d. poetui Algimantui Baltakiui sukanka 85 metai. Sveikiname ir  skelbiame jo interviu iš žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“.
Plačiau…

Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis ir Vilhelmas Storosta-Vydūnas – lietuviškojo žodžio Mažojoje Lietuvoje riteriai. Jonas Grinius Vydūną yra įvardijęs kaip „Donelaičio tėviškės jaunesnįjį sūnų“. Donelaitikoje Vydūnas dažniausiai prisimenamas svarstant „Metų“ lietuviškumą ir šio krašto kultūrą.
Plačiau…

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas netrukus išleis Rimanto Kmitos ir kitų mokslininkų sudarytą pokalbių knygą „Nevienareikšmės situacijos: pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“.

Plačiau…

Šiuolaikiniai mokiniai ne tik nemoka lietuvių kalbos vartojimo taisyklių, rašinius rašo kaip trumpąsias žinutes, bet ir nebežino, kaip rašyti A ir M raides.
Plačiau…