Žiniasklaidoje – Page 117

Būsimieji mokslininkai – beraščiai?

Svarbu išmanyti tik savo profesinę sritį, o raštingumas – nė motais? Panašu, kad taip. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) perskaitė magistrų baigiamuosius darbus, daktarų disertacijas ir buvo priblokšta. Taisyklinga kalba būsimosioms mokslo pažiboms – vargiai įveikiamas dalykas. Nerūpi raštingumas ir jų baigiamuosius darbus vertinantiems dėstytojams. Jie raitė aukščiausius balus net tiems magistrantams, kurių darbuose akis bado šiurkščios klaidos. Kai kuriuose darbuose tikrintojai dešimtyje puslapių suskaičiavo net 60 klaidų.
Plačiau…

Arūnas Spraunius. Intelektualų saulėlydis

Kalbama, kad apie viešumos vengiantį Viktorą Peleviną literatūros kritikai pusiau juokais pateikia tokią koncentruotai konkrečią informaciją: „Tiražas 150 tūkstančių.“ O ką, visai tinkama rašytojo egzistencinės situacijos metonimija technogeniniame ir de facto globaliame pasaulyje, ją saikingai papildžius keletu pastabų apie rašytojo naratyvo estetiką ir tas pastabas sukomponavus pagal imperatyviai drausminantį Twiter reikalavimą „tilpti“ į 140 spaudos ženklų (priešingu atveju technologija, taigi ir visuomenė, tam kreipimuisi liks kurčia).
Plačiau…

Marijus Šidlauskas. Vargas dėl Donelaičio

Švenčiant klasikų jubiliejus visada sveika supurtyti pačią klasikos sampratą, kuri, natūralu, apsineša dulkėmis ir nuosėdomis. Ir klasika tampa tuo, ką kiekvienas laiko privalu perskaityti, bet niekas nebeskaito.
Plačiau…

Virginija Babonaitė-Paplauskienė: „…viskas dar labiau nušvinta…“

Teatleidžia man rašytojas, bet drįstu pacituoti jo paties žodžius, parašytus Antanui Vaičiulaičiui apie Paulą Claudelį: „Mirė paskutinis iš dievų, paskutinis tikrai didelis rašytojas, paskutinis iš tų, kurie ir mano kartai tebeturėjo tokios pačios prasmės, kaip ir Jūsiškei. Vadinasi, prasidėjo epocha, kurios literatūroje nebėra nė vieno dievo, tik paprasti žmonės.“ (Baltimorė, 1955 02 23)
Plačiau…

Viktorija Daujotytė. Pasaulio vienišasis

Alfonsas Nyka-Niliūnas – paskutinis iš žemininkų, lyriškas savo kūrybinėse ištakose dramatiškų istorijos vingių išvarytas iš savo žemės visą gyvenimą, kiekvienu savo tekstu, bandęs „kelius namo surasti…“ Kaip teigia profesorė Viktorija Daujotytė, praradimas šio poeto kūryboje iškyla kaip pagrindinis žmogaus pažinimo kelias, vedantis nuo asmeninės individo dramos prie esminių klausimų, kuriems negalioja nei laikas, nei erdvė.
Plačiau…

Nerija Putinaitė: Ar vis dar sovietinis Donelaitis?

Kokiai nors asmenybei skirtais proginiais metais dažniausiai siekiama išryškinti minimo veikėjo „aktualumą“ dabarčiai. Aktualinimas nėra vienareikšmis dalykas, nes asmenybės gyvenimo ir veiklos interpretacijos gali labai nutolti nuo pačios istorinės asmenybės.
Plačiau…

Unė Kaunaitė: „Jaučiu atsakomybę prieš skaitytoją“

Unė Kaunaitė kaip rašytoja debiutavo 2011-aisiais su knyga „Sudie, rytojau“. Romanas buvo palankiai įvertintas ir skaitytojų, ir literatūros kritikų, nominuotas „Metų knygos“ rinkimams. „Sudie, rytojau“ – knyga apie jauną žmogų, savęs paieškas, apie tai, kas gąsdina ir traukia.
Plačiau…

V. Sventickas: Geriausia, kai kritikas yra tarpininkas

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas, kuriam premija skirta už aktyvų šiuolaikinio literatūros proceso formavimą ir kritinį vertinimą, kalba apie knygą.
Plačiau…

Vydūnas. Europos tautų santykiai

Filosofo Vydūno mintys, rašytos 1921 metais, stebėtinai aktualios ir dabar. Jis rašo: „Paskutiniais šimtmečiais Europos tautos ir jų santykiai šauniai pakito.
Plačiau…

Vienuolika tikrai gero mokytojų bruožų

Straipsnio autorė Carrie Lam remdamasi savo praktine patirtimi, rašo apie nuostabius mokytojus, su kuriais teko drauge dirbti ir kuriuos tikrai vertina už tai, kad jie iš tiesų myli savo darbą.
Plačiau…