Trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti.
Toliau žr. visą 2018 m. Lietuvių kalbos dienų renginių sąrašą.
Plačiau…
Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, parengė virtualią parodą „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai“.
Plačiau…
Literatūros tyrinėtojos, mąstytojos prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės pranešimas XIV Prigimtinės kultūros seminare „PRIGIMTINĖ KULTŪRA TAUTOS GLĖBYJE“ (Užutrakis, 2018 m. sausio 27 d.).
Plačiau…
Archeologo prof. Vykinto Vaitkevičiaus pranešimas XIV Prigimtinės kultūros seminare „PRIGIMTINĖ KULTŪRA TAUTOS GLĖBYJE“ (Užutrakis, 2018 m. sausio 28 d.).
Plačiau…
Lenkijoje, Seinų kunigų seminarijoje, duris atvers lietuviška menė. Pasak mūsų tautiečių, gyvenančių Lenkijos etninėse žemėse, tai svarbu išsaugant tapatybę ir kultūrą. Seinų kunigų seminarija per beveik šimtmetį veiklos parengė per tūkstantį dvasininkų, kurių dauguma kalbėjo lietuviškai.
Plačiau…
Saulius Sužiedėlis paaiškino, kodėl Lietuvoje naciams neprireikė dujų kamerų
40 proc. Holokausto aukų žuvo dujų kamerose, bet Lietuvos tas nelietė: čia naciai rado pakankamai žudymo darbo jėgos, konstatuoja JAV Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis. Nors, jo teigimu, Lietuvoje būta neformalių bandymų stabdyti smurtą, tačiau nebuvo visuotinio pasmerkimo, viešo autoritetų žodžio. Tylėjo ir Bažnyčios hierarchai. Pasak S. Sužiedėlio, reikia nustoti neigti negražius dalykus ir atvirai pažvelgti į savo praeitį.
Plačiau…
Pasaulyje parašoma ir išleidžiama tiek naujų knygų, kad nežinia kiek gyvenimų prireiktų, kad galėtume perskaityti bent dalį šių leidinių. O kur dar anksčiau parašyta ir išspausdinta literatūra? Kai „nugriebi” laiko knygos skaitymui, supranti, kaip sunku išsirinkti tą vienintelę, pačią geriausią, kurią verta perskaityti. Kuo vadovaujasi žmonės, pasirinkdami knygą? Renkasi mėgstamus autorius? Temas? Literatūros žanrus? Klausosi draugų patarimų ar literatūros kritikų nuomonės? O gal tiesiog ištiesia ranką į labiausiai akis patraukusį viršelio piešinį? O jeigu pasirinkta knyga nepakankamai sudomina? Padeda ją į šoną, ar stengiasi būtinai „išsikankinti” jam neįdomų tekstą?
Plačiau…
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinėjo XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptarė joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje.
Plačiau…
Portalas lrytas.lt Lietuvos valstybės šimtmetį pasitinka dviem geriausių lietuvių autorių knygų šimtukais. Vieną išrinko literatūros žinovai, kitą išrinksite jūs. Kurios lietuvių autorių grožinės knygos mums, lietuviams, 2018-aisiais švenčiantiems atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, buvo svarbiausios, reikšmingiausios, geriausios?
Plačiau…
Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų, ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą bei kultūros prieinamumą Kultūros ministerija nuo vasario pradžios pradeda įgyvendinti bandomąjį „Nemokami muziejai – mokiniams“ modelį.
Prie šios iniciatyvos prisijungė Kultūros ministerijos pavaldumo muziejai ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas. Numatoma, kad nemokamai nuolatines muziejų ekspozicijas galės lankyti visi Lietuvos mokiniai, pateikę mokinio pažymėjimą.
Informacija apie nemokamus muziejus mokiniams skelbiama www.lrkm.lrv.lt/lt/nemokamimuziejai, www.muziejai.lt interneto svetainėse, taip pat kiekvieno, prie iniciatyvos prisijungusio, muziejaus interneto svetainėje. Plačiau…
Tėvynės meilė turi pasireikšti įstatymų gerbimu, ištikimybe visur, ypač visuomenės reikaluose, mokėjimu visur ginti Tėvynės garbę, stengimusi kelti visuomenės doros ir sveikatos žvilgsniu ir nesigailėjimu net savo gyvybės aukoti už Tėvynės laisvę ir garbę. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė |
