„Tariamas iš tamsos“ – naujoji Vandos Juknaitės knyga. Pašnekesių. Autorė kalbasi su ypatingo likimo vaikais – nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto, komplikuoto gyvenimo. Kalba beveik netaisyta… Rašytoją Vandą Juknaitę kalbina „Dialogo“ vyriausioji redaktorė Elena Tervidytė.
Plačiau…

„Parašyto teksto tapimas knyga – tarsi stebuklas. Aplinkybių ir to, kas tvyro ore, sutapimas. Štai vienas mano labai seniai rašytas tekstas netrukus bus išleistas knyga – nesuprantu, kas šitai lemia. Ir nežinau, ar to reikia. Galbūt tekstas, kurį parašiau, žino geriau už mane? Kiek laiko jam slėptis, kada pasirodyti. Įsivaizduoju, kad išleisti tekstai ima gyventi savo gyvenimus. Ir jiems toli gražu ne vis tiek, kas ir kur juos apgyvendins. Knygos, tekstų namai, tai – ne daiktai, tai – kūriniai“, – įsitikinęs rašytojas V. Papievis.
Plačiau…

2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras organizavo tradicinį renginį Metų paskaita – lituanistui. Metų paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Plačiau…

Jau seniausiai suprasta, kad abejojantis ir galintis įžvelgti potekstes žmogus yra pavojingas režimui. „Kas mus atvedė į sąjūdį? Žmonės, kurie turėjo humanitarinį išsilavinimą, kurie gebėjo interpretuoti tekstus. O skirtingai interpretuoti tekstus tuo metu reiškė nebepaklusti Kremliaus propagandai“, – sako  filosofijos profesorius ir kultūros teoretikas Gintautas Mažeikis.
Plačiau…

Profesorių Kęstutį Nastopką, Nacionalinės premijos laureatą (2012 m.), semiotiką, Elena Tervidytė kalbino prieš keletą metų. Interviu neprarado aktualumo.
Plačiau…

Literatūrologas Vytautas Kubilius studijoje apie XX a. lietuvių literatūrą pabrėžė, kad sovietinėse mokyklų programose jau nuo 1940 m. nebelikus Simono Daukanto, Antano Baranausko, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Šatrijos Raganos, Prano Vaičaičio, pokarinė rezistentų spauda daktarą su himno autoriumi pavertė pavyzdžiais, įpareigojančiais, kaip derėtų elgtis okupacijos sąlygomis. Abu tapo nepamainomais romantiniais tautos praeities mitais.(1)
Plačiau…

Pirmiausia ištarsiu tai, ką visi žinome, – mes gyvename kasdieniškai. Žmogaus gyvenimas yra kasdieniškas, dar daugiau – mes gyvename banaliai. Mes klausomės kasdienybės įsakymų, ką turime daryti, mes klausome kasdienybės kalbos, ir didžioji dalis mūsų kalbėjimo yra kasdieniška. Kasdieniškas klodas sudaro mūsų kalbos pagrindinį klodą, kasdienybė yra mūsų būtinybė, kasdienybė mus išlaiko, leidžia mums išgyventi, išlikti, leidžia mums išauginti tai, ką turime išauginti, išsarginti tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos, kasdienybė padeda mums ištverti.
Plačiau…

Režisieriaus, dramaturgo, publicisto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 165-osioms gimimo metinėms
XX a. pradžioje Vilnius atgimsta kaip lietuvių dvasinių vilčių centras. Lietuvių nedaug, bet kultūriniu intensyvumu jie pradeda pirmauti. Leidžiami laikraščiai, kuriasi mokslo, meno draugijos, organizuojami koncertai, teat­ro spektakliai, vyksta pirmosios dailės parodos. Vilnius sutraukia savajai kultūrai įsipareigojusius inteligentus. Nuo Žemaitės iki M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės – maždaug tokia amplitudė.
Plačiau…

2016 m. Centrinio Kontektikuto valstijos universiteto paskelbtame raštingiausių pasaulio tautų (World’s Most Literate Nations (WMLN)) studijos reitingo viršūnėje, kaip ir buvo galima tikėtis, karaliauja skandinavai – Suomija, Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija patenka į raštingiausių pasaulio šalių penketuką. Kai tuo tarpu JAV ir Kanada atitinkamai tenkinasi 7-ąja ir 11-ąja sąrašo vietomis. Lietuva atsidūrė viso labo tik sąrašo viduryje.
Plačiau…

Su žymia istorike doc. habil. dr. Inge Lukšaite tą šeštadienį buvome susitarę susitikti visai dėl kitos priežasties – norėjau nufilmuoti šviesaus atminimo daktarės Meilės Lukšienės, Ingės Mamos, butą, kuriame Ji praleido paskutiniuosius savo metus.
Tačiau gyvenimas mėgsta kardinaliai pakoreguoti žmonių planus.
Plačiau…