Savo studentams, dejuojantiems, kad lietuvių kalba yra labai sunki, kad jos iki galo neįmanoma išmokti, Šiaulių universiteto ir Matejaus Belo universiteto Slovakijoje profesorė Genovaitė Kačiuškienė visada primena, kad mūsų kalba yra išskirtinė ir mes ne tik turime ją išmokti, bet ir didžiuotis ją paveldėję iš tėvų ir senelių. Pasak lietuvių kalbos mokslininkės, tik mirusios indoeuropiečių kalbos – lotynų, senovės graikų ar prūsų – gali lygintis su lietuvių kalba. Anot lietuvių kalbos puoselėtojos, lietuviško žodžio kultūros nepaisantis asmuo nėra, nebuvo ir nebus vadinamas kultūringu. Darbščiai mokslininkei šiemet kolegos patikėjo ir atsakingas Lietuvių kalbos draugijos vadovo pareigas.
Plačiau…

„Daugelio dalykų mes į savo kultūros apyvartą dar nesame įsivedę. Juos dar reikia išversti, publikuoti, pristatyti visuomenei, paaiškinti svarbą. Tačiau ir įvedus į kultūros apyvartą kokį nors senesnį literatūros kūrinį reikia dar turėti kantrybės, nes skaitytojas naujus tekstus ne iš karto atranda ir ne visada priima. Kitąsyk turi praeiti ir kelios dešimtys metų, kol kūriniai pamažu įsitvirtina kultūriniame horizonte“, – sako 2017 metų M.Mažvydo premijos laureatas literatūros istorikas, vertėjas, bibliografas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Plačiau…

Pasaulyje žinomas kaip Andrzej Tadeusz Bonawentura Kościuszko – LDK gimęs, įtvirtinimus mūšiams statęs karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775–1783) dalyvis, Kosciuškos sukilimo (1794) vadas. Jo būta labai įvairiapusio žmogaus. Visą gyvenimą kovojo už laisvę, žmogaus teises, savo tėvynę ir jos žmones. Didvyris, kurį visais įmanomais būdais skelbia savu JAV, Lenkija, Baltarusija. Na, taip pat ir mes, nes gimė LDK žemėse.
Plačiau…

Šiuolaikinį vaiką greičiau pamatysi palinkusį ties išmaniuoju telefonu, nei ties knyga. Neretai ir tėvai skundžiasi, kad sūnus ar dukra visiškai nenori skaityti, kad nesižavi tais knygų herojais, kurie juos pačius taip kerėjo vaikystėje.
O gal mes, suaugusieji, patys per mažai dėmesio skiriame knygoms ir neįskiepijame vaikams malonumo jas skaityti, verčiant puslapį po puslapio laukti: o kas gi bus toliau? Apie tai, kaip vaikams įskiepyti meilę knygai, ir kalbamės su literatūrologe, doc. dr. Loreta Žvironaite-Udriene.
Plačiau…

„Dialogo“ redaktorė Elena Tervidytė yra pakalbinusi ne vieną švietimui svarbią asmenybę. Savo svetainėje ji skelbia pasikalbėjimus. Laukdami interviu knygos, dalijamės pokalbiais. 2001 metais ne apie švietimo reformą ar įstatymų pataisas su „Dialogo“ redaktore Elena Tervidyte kalbėjosi  Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas akademikas Rolandas Pavilionis.
Plačiau…

Šiuo metu kone visa Lietuvos istorikų bendruomenė mano, kad Vytis yra seniausias Lietuvos valstybės herbas. Lietuvos valdovai, kaip ir kitose srityse perimdami Vakarų ir Rytų Europos karalių ir kunigaikščių tradicijas, tarpvalstybinėms sutartims tvirtinti naudojo portretinius antspaudus. Valdovai juose tradiciškai, kaip ir dera aukščiausią padėtį feodalinėje to meto visuomenėje užimantiems asmenims, vaizduoti sėdintys sostuose ar raiti ant žirgų, o žemesnio rango atstovai – pėsti, nes vasalai nei turtais, nei socialine padėtimi negalėjo prilygti siuzerenams.
Plačiau…

Distopijos žanru susižavėjau perskaičiusi garsiuosius jo pavyzdžius – „1984-ieji“, „Gyvulių ūkis“, „Mes“, „Tarnaitės pasakojimas“, „451° Farenheito“, „Puikus naujas pasaulis“. Visi jie išlieka mylimiausių gyvenimo knygų sąraše. Kažkada, tyrinėdama distopinę literatūrą, buvau susirūpinusi utopijos ir jos požanrio distopijos bei mokslinės fantastikos žanrų sąsajomis. Šis dviejų žanrų santykis ir dabar kutena smegenis. Kaip teigia distopinės literatūros tyrinėtojas M. Keithas Boo­keris: „Esti aiškus persidengimas tarp distopinės literatūros ir mokslinės fantastikos ir daugybė tekstų priskirtini abiem kategorijoms.
Plačiau…

2017-aisiais buvo minimos šimtosios semiotiko, mitologo, kalbininko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinės. Vieninteliam šalyje mokslinio metodo kūrėjui pagerbti vyko daugybė renginių, atvirų paskaitų, išleista knygų, monetų, pasirodė komiksas. Mąslus Greimo veidas šmėžavo ant reklaminių stendų, o frazė apie prasmės ieškojimą skambėjo net „Eurovizijos“ intarpuose.
Plačiau…

Jei ne liberalaus štampo „čia ir dabar“ paralyžiuotos smegenys, žmogus galėtų pasiremdamas vakar diena kai ką tarti ir apie rytojų. Jis galėtų numatyti, kokį vežimą gali išversti kiekvienas valdžios kėslas valstybinės kalbos atžvilgiu (ir ne tik), tarsi testuojant, ar lietuviams skauda, ar skauda vis mažiau, ar jau nebe… Rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Regimantas Tamošaitis aiškina, ką reiškia lengva ranka pakeista valstybinio lietuvių kalbos egzamino tvarka, leidžianti ignoruoti gimtąją literatūrą.
Plačiau…