Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Per šiuos metus buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos kaip paveldo svarbą visuomenei, į lietuvių kalbos autentiškumą, originalumą, unikalumą, norėta pagerinti lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius įvairiose įstaigose ir buvo skatinamas domėjimasis lietuvių kalba.
Plačiau…

Šeštadienį Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje įvyko XVII LKD suvažiavimas. Jam pirmininkavo prof. Giedrė Čepaitienė (Šiauliai) ir Rima Žarskutė (Utena). Suvažiavimo dalyviai teigiamai įvertino LKD, kuriai vadovavo akademikas, Vilniaus universiteto prof. Bonifacas Stundžia, trejų metų veiklą.
Plačiau…

2016 metų rugsėjo 21 dieną baigėsi filosofo, publicisto, įtakingo intelektualo ir puikaus žmogaus Leonido Donskio žemiškoji kelionė. Nusprendėme iš gausaus jo intelektualinio palikimo atrinkti keletą įžvalgų. Leonidas visada buvo dialogo žmogus, ir viliamės, kad jo įžvalgų pasėtos intelektualinės sėklos ne tik sudygs, bet ir duos vaisių.
Plačiau…

Doktorantė Irma Antanaitytė jau trejus metus nagrinėja Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės kūrybą, kuria ji remiasi rašydama disertaciją apie Rytų Prūsiją XX-XXI amžiaus lietuvių literatūroje. Pasak Irmos, minėtos rašytojos romanai – tikras lobis. Perskaityti verta ne tik šio krašto žmonėms.
Plačiau…

„Lietuvoje dar tik randasi pavienių bandymų į kalbą žvelgti kaip į mados objèktą (Švambarytė 1997), pripažįstama, kad kalba – stipri kuriamoji galia (plačiau žr. Zabarskaitė 2013), formuojanti žmogaus, visuomenės sluoksnio ar grupės įvaizdį viešumoje (Miliūnaitė 2005: 32)“, – rašo kalbininkė Agnė Aleksaitė  „Gimtosios kalbos“ 2017 metų rugpjūčio numeryje.
Kviečiame skaityti jos straipsnį ir maloniai primename: kiekvienas lituanistas turi rūpintis, kad „Gimtoji kalba“ būtų skaitomas žurnalas, todėl raginame jį prenumeruoti sau ir mokyklos bibliotekai.
Plačiau…

Vaikštinėjant po Nobelio premijos laureatą Czeslawą Miloszą menantį Krasnogrūdos dvarą, galima užtikti alėją, kurioje įamžintos tokios asmenybės kaip Arvo Partas, Jerzy Ficowskis, Claudio Magris, Bohdanas Osadčukas. Tarp jų ir Tomas Venclova. Visi jie – Paribio žmogaus titulo laureatai, savo veikla įkūniję pastangą tiesti tiltus tarp skirtingų tautų, kultūrų, religijų, socialinių grupių.
Plačiau…

„Kodėl nėra didžių muzikių? Kaip Mozartas ar Beethovenas… Kodėl nėra rašytojų moterų, prilygstančių Homerui ar Dantei? Kodėl nėra didžių dailininkių – tokių kaip Michelangelo ar Van Goghas? Jei ir nebandytumėte į šiuos klausimus atsakyti, vis vien negalėtumėte jų apeiti.“[i] Šie literatūrologės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžiai, išrašyti knygoje „Parašyta moterų“, rodo reikmę žvelgti į moterų kūrybą, ją analizuoti, vertinti, stebėti ir pastebėti kūrėjas. Šį kartą pokalbis apie literatūrą, esatį joje su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite.
Plačiau…

Tomui Venclovai šiais metais minint 80-ąją gimimo sukaktį, jo gimimo dieną, rugsėjo 11-ąją, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į jubiliejinį vakarą „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“.
Plačiau…