Daug kas teigia, kad kalba prastėja, žmonės yra mažiau raštingi, negeba sklandžiai reikšti minčių, bet iš tikrųjų gerai, kad kalba keičiasi pagal tai, kaip keičiasi aplinka, LRT KLASIKAI sako Kauno technologijų universiteto Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros profesorė Vilmantė Liubinienė. „Žmonės, kurie laužo taisykles, visų pirma turi jas žinoti – tam, kad sukurtum naują darinį, santrauką ar kitaip išreikštum savo mintis, turi žinoti, kaip taisyklingai tuos dalykus išreikšti. Taigi […] vyksta žaidimas su kalba, kuris yra sveikintinas, nes kalba vystosi ir atsiranda naujų kalbos formų (pvz., internetinė kalba)“, – pabrėžia mokslininkė.
Plačiau…

Kada paskutinį kartą skaitėte XIX amžiaus lietuvių ar Lietuvoje kūrusio autoriaus kūrybą? Ar pagrįstai šio laikotarpio literatūra lieka tik mokyklos programoje arba domina siaurą specialistų ratelį, o platesnio skaitytojų rato nepasiekia? Istorija, taip pat ir senoji literatūra yra tradicija, kuri net jeigu ir nesąmoningai, perduoda tam tikras kultūros formas, kuriose mes gyvename ir pamažu jas keičiame.
Plačiau…

LKI direktorė prof. Jolanta Zabarskaitė „Mokslo sriuboje“ pasakoja apie kalbos gimimą, lietuvių kalbos kilmę ir unikalumą.
Plačiau…

Praėjo beveik 15 metų nuo rašytojo Jurgio Kunčino mirties, bet, atrodo, jis liko arti mūsų – jo vardas dažnai pasirodo spaudoje, jo tekstai skaitomi ir nagrinėjami. Jeigu kurio literatūros studento paklaustume apie šį rašytoją, jis kaipmat paminėtų „Tūlą“. Daugiau skaitantys dar prisimintų ir romanus „Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis“, „Glisono kilpa“. Daugumai Kunčinas pažįstamas kaip puikus prozininkas.
Plačiau…

Šiandien ištarta frazė „poetas ir kalinys“ skamba romantiškai. Tačiau prieš daugelį metų, kai žmogus privalėjo nešioti kalinio rūbą ir gyvenimą dažnai matyti tik pro langą, jokios romantikos nebuvo. Juolab kad ir kaltės, už kurią būtų reikėję „atsėdėti“, taip pat nebuvo. Visą tą laikotarpį galima pavadinti „gyvenimu duobėje“, į kurią įkrenti pats ir pats turi iš jos išsikapstyti. Jau supratote, kad kalbu apie alkoholį, jo sukeltą ligą – priklausomybę, kurios padarinius gali suvokti tik sergantysis ir jį supantys žmonės. Jokia prievarta niekuo nepadėjo ir nepadės.
Plačiau…

Kalbos kultūros metams prasidėjus, „Ryto allegro“ laidoje aptariami svarbūs klausimai. Kokie pastebimi kalbiniai įpročiai ir pokyčiai viešajame gyvenime? Ar galimi kokie nors kompromisai dėl kalbos? Ar galima kalbą palikti savireguliacijai? Ar valstybinė kalba yra vien valstybės ar kalbininkų rūpestis? Ar LR Seimo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metai sustiprins bendrinės kalbos būvį skaitmeniniame amžiuje ir globalizacijos sąlygomis?
Plačiau…

Lietuva žemėlapiuose.
XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemėlapio kūrimas daug labiau priklausė nuo paties kūrėjo išmonės ir vaizduotės, užsakovų turtų ir politinės valios. Jau tais laikais žemėlapiai teikė informaciją keliautojams, žemės valdų savininkams. Šiandien senieji ir rankraštiniai žemėlapiai yra puikus LDK istorijos pažinimo šaltinis. Apie visa tai – pirmoje laidoje iš TV laidų ciklo „Lietuva žemėlapiuose“.
Plačiau…

Ką tik padariau tokį dalyką, dėl kurio prieš kokį trejetą metų veikiausiai būčiau putojusi kaip actas su soda – parašiau mokinei pastabą, kad ji per daug remiasi literatūra ir per mažai samprotauja.
Plačiau…