Pra­bė­gę 2016-ie­ji ne­šė­si ir be­ga­lę kny­gų, iš ku­rių ga­lė­jo rink­tis ir net kai ką iš­si­rink­ti net pa­ts iš­ran­kiau­sias skai­ty­to­jas. Ži­no­ma, daug ką le­mia skai­ty­to­jo sko­nis. Vie­ni ati­duo­da pir­me­ny­bę kla­si­kai, ki­ti – nuo­ty­ki­ų ar fan­tas­ti­nei li­te­ra­tū­rai. Dėl sko­nio, kaip sa­ko­ma, ne­si­gin­či­ja­ma. Ta­čiau da­bar lei­dė­jai daž­niau su­ne­ri­mę, kad po­pie­ri­nes kny­gas ims keis­ti elekt­ro­ni­nės ar jas ap­skri­tai iš­stums in­ter­ne­tas. Ta­čiau Eu­ro­po­je kol kas di­des­nių po­ky­čių šio­je sfe­ro­je nė­ra (ryš­kes­nis su­si­do­mė­ji­mas šio­mis kny­go­mis jau­čia­mas JAV).
Plačiau…

Istorikas Aras Lukšas savo straipsnyje primena: „Prieš 64 metus per Raguvos girioje surengtą čekistinę operaciją žuvo nepaprasto talento poetas Bronius Krivickas. Tai pačiai plunksnos brolių plejadai kaip ir Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Nyliūnas ar Vytautas Mačernis priklausęs B. Krivickas svajojo paskirti savo gyvenimą kūrybai, tačiau karas ir sovietinė okupacija privertė poetą stoti į kario kelią.“
Plačiau…

Mokytojai lituanistai dažnai ragina vaikus skaityti. Būtų smagu, kad mokiniai, skaitydami knygas, stebėtų kūrinių kalbą, pasižymėtų vietas, kurias, jų nuomone, galima buvo parašyti taisyklingiau, stilingiau. Kaip tai daryti, ką patarti mokiniams, galima pasimokyti ir iš kalbininkės Ritos Urnėžiūtės straipsnio „Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą“, skelbto „Gimtosios kalbos“ 2016 metų 11 numeryje.
Maloniai kviečiame užsiprenumeruoti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams.
Plačiau…

Pasirinkdamas pavadinimui šią Vinco Kudirkos ir Adomo Mickevičiaus parafrazę, tikriausiai bent jau abiejų iš amžinybės žvelgiančių didžiųjų vyrų akyse stipriai rizikuoju. Nes tai, ką jie būtų laikę savąja Lietuvos valstybe, niekaip nesutaptų, ir ne vien teritoriniu požiūriu. Tuo būdu šiedu lietuviai, tautiškasis ir istorinis, turėtų savo amžinąją ramybę aukoti amžinajam Lietuvos valstybingumo – taip sunkiai įgyjamo ir lengvai prarandamo – klausimui, pažadinančiam virtinę kitų klausimų.
Plačiau…

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Plačiau…

Nuostabus tėvas ir dukrą kankinanti motina; našlaitystė, skurdas, o vėliau – nacionalinės premijos laureatės šlovė; turtas ir sveikatos praradimas, neleidžiantis uždirbtu turtu džiaugtis… Šį kartą pasakojimas apie primirštos lietuvių literatūros klasikės Janinos Degutytės gyvenimą.
Plačiau…

Skaitytojams siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Irena Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.
Plačiau…

Lietuvoje vis dažniau nuogąstaujama, kad esama švietimo situacija ir mokytojų rengimas neatitinka visuomenės poreikių. Šių metų Europos Komisijos atliktame vertinime pažymima, kad Lietuvoje išugdytų svarbių jauno žmogaus gebėjimų neužtenka. Ir nors išsilavinimo lygis tam tikrose srityse ir amžiaus grupėse pakilo, kitose ir toliau pasiekimų rodikliai krenta. Dalis mokinių neturi pakankamų pagrindinių gebėjimų ir tai tiesiogiai susiję su mokytojų rengimu.
Plačiau…