1957 metais Valstybinė grožinės literatūros leidykla paskelbė S. Nėries „Raštų“ tritomį. 1984 metais „Vagos“ leidykla jį papildė ir perleido. Trečiasis abiejų leidimų tomas buvo skirtas poetės prozai, laiškams ir dienoraščiams. Dienoraščiai – svarbūs tekstai S. Nėries išgyvenimams ir dvasinei patirčiai pažinti. Tik ar galime iki šiol publikuotais tekstais pasitikėti?
Plačiau…

Balandžio 1-ąją sukako 80 metų, kai Raseinių rajone, Paserbenčio kaime, gimė žymus poetas, eseistas, nemirtingojo Kukučio kūrėjas Marcelijus Martinaitis. Ta proga poeto vardu pavadinta Raseinių viešoji biblioteka surengė respublikinę konferenciją „Marcelijus Martinaitis: pilietis ir kūrėjas epochų sankirtoje“, kurioje turėjome progą giliau pažinti įvairiapusę šviesaus atminimo poeto asmenybę, prisiliesti prie kertinių jo gyvenimo ir kūrybos atramų, pajusti laisvėjimo, Sąjūdžio dvasią ir suprasti tikrąjį M. Martinaičio vaidmenį to meto įvykių kontekste.

Plačiau…

„Saugu ir beveik neskausminga – kaip smauglio pilve“, – paprašyta apibūdinti Lietuvos kultūrinę ir politinę būklę, Rimvydui Stankevičiui atsakė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, taip pat šių metų „Poezijos pavasario“ laureatė, visuotinai vaikų ir suaugusiųjų pamėgta poetė Ramutė Skučaitė, prisipažinusi, kad būtent dėl to net ir premijos, ąžuolo lapų vainiko, aplodismentų, komplimentų bei spaudos dėmesio iškilmingame šurmulyje labiau jautėsi pralaimėtoja negu išrinktąja.
Plačiau…

Marijos radijas laidoje „Meilė tiesoje“ gvildena socialines problemas, visuomenės aktualijas, aptaria įvairias kasdienio gyvenimo akimirkas.
Laidoje dalinamasi mintimis apie švietimą, bendrojo gėrio paieškas, tautiškumą, pilietiškumą – nuo kasdienių konkrečių įvykių iki filosofinio apmąstymo besišaukiančių temų.
Plačiau…

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė).
Plačiau…

Didžiausia šio laikmečio apgavystė yra ne kokia politinė ar ekonominė afera, o įteigimas jaunam žmogui, kad gyvenimas turi būti sėkmingas ir lengvas. Kad viskas turi sektis lengvai, iš pirmo karto, be pastangų – tada gyveni teisingai. Jei taip nevyksta, vadinasi, klaidingai pasirinkai, o klaidingai pasirinkti negalima, nes tai jau nesėkmingas ir sunkus kelias.
Plačiau…

Šiųmečiai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kai kurias mokyklas turėtų priversti rimtai pagalvoti apie jų perspektyvą. Dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios – tik pusėtinos. Kai kuriose Panevėžio dešimtosiose klasėse matematikos ir lietuvių kalbos pažymių vidurkis net nesiekia teigiamo balo.
Plačiau…

Nacionalinės premijos laureato prozininko Juozo Apučio (1936-2010) kūrybos vienas pamatinių motyvų buvo vaikystės patirtys ir anksti į sąmonę įsirašę ženklai, patvirtina rašytojo našlė Virginija Aputienė.
Plačiau…