I. Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/spaudos-apzvalga
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.
Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.
Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/
Petro Cvirkos paminklas Vilniuje.
Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL
© Baltijos fotografijos linija
Teksto autorė Daiva Vilkelytė yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRC)) vyr. specialistė
Spalio 23 dieną Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus rašytojo gyvenimo faktus.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-21-uz-eiles-i-lageri-p-cvirkos-vaidmuo-nuteisiant-poeta-k-jakubena/177741
Škotijoje vyks Lietuvos dienos
2019-10-21
Spalio 22-25 dienomis Edinburge ir Glazge (Jungtinė Karalystė) organizuojamos pirmosios Lietuvos dienos Škotijoje. Keturias dienas vyksiančiuose renginiuose Škotijos visuomenė ir Škotijos lietuvių bendruomenė galės susipažinti su žymiausiais Lietuvos kultūros ir akademinio pasaulio atstovais, išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonines poemas, susipažinti su Lietuvos dokumentiniu kinu.
„Siekiame, kad žinia apie Lietuvą sklistų ne tik Londone, todėl šįmet nusprendėme Lietuvos dienas surengti Škotijoje. Savo renginiais sieksime atskleisti Lietuvos identitetą ir paskatinti dvišalį kultūrinį, akademinį, socialinį dialogą su Škotija, kurti naujas, į ateitį orientuotas partnerystes“, – teigė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.
Lietuvos dienos prasidės spalio 22 dieną Edinburgo muzikos instrumentų muziejuje vyksiančiu koncertu, kuriame improvizaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žymiausių simfoninių poemų temomis „Jūra miške“ atliks saksofonistas Liudas Mockūnas ir pianistas Petras Geniušas.
Spalio 23 dieną Edinburgo universitete vyks atvira diskusija su poetu, eseistu, literatūros kritiku profesoriumi Tomu Venclova ir Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriumi, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje, Robertu I. Frostu.
Tarp festivalio renginių Edinburge ir Glazge taip pat numatomos Lietuvos poetinės dokumentikos kino peržiūros, susitikimas su edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi, pasakotojos iš Lietuvos Daivos Ivanauskaitės pasirodymas škotų tarptautinio pasakojimo festivalyje „Anapus Žodžių“.
Lietuvos dienas Škotijoje rengia Lietuvos ambasada ir kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su Lietuvos kultūros institutu. Renginių ciklą remia Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Dauguma renginių yra nemokami. Visą renginių programą rasite čia.
Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/skotijoje-vyks-lietuvos-dienos-
Dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“
2019-10-21
Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenės tarpe. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“. Plačiau…
Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką šeimos poilsis turės XX amžiaus literatūros istorijai bei, kad jie taps rišančia grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais. Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, kuriam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Jie taip pat pakvietė Brodskį atvažiuoti į Vilnių. Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavas Milošas, su kuriuo susipažinimo jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų Maskvos imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui… Plačiau…
Lenkės seserys Chodakauskaitės – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė – visą savo sąmoningą gyvenimą atidavė Lietuvos valstybės kūrimui. Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos ne tik aktyviai rėmė svarbiausius valstybės vyrus, bet darė didelę įtaka vidaus ir užsienio politikai. Daugybė šalių ambasadorių laiškai ir atsiminimai liudija, kad šios moterys dažnai savo išsilavinimu, erudicija ir veikla užgoždavo ne vieną vyrą. Jadvyga buvo pirmoji moteris diplomatė Lietuvos diplomatijos istorijoje, pirmoji moteris dėstytoja Rusijos universitete. Sofija Smetonienė įtakojo ne vieną diplomatą priimti teigiamus Lietuvai sprendimus. Plačiau…
„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“
2019-10-21
Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?
Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai.
Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai.
Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją?
Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos.
Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Plačiau…
Spalio 18 d. (penktadienį), 13 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“
Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokyklinės programos, vadovėliai, egzaminai nuolat sulaukia mokytojų, mokinių, tėvų kritikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu laiku ketina atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ji jau yra viešai paskelbusi Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą: https://www.mokykla2030.lt/
Mokyklinės humanitarikos problemas kelia ir mokslininkai. Grupė jų yra parengusi ir visuomenei pristačiusi „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonąją knygą“, kurioje pateikia pasiūlymų ir dėl humanitarinių dalykų mokykloje:
Spalio 18 d.: mokslinė konferencija Aleksandro Puškino 220-osioms gimimo metinėms paminėti
2019-10-17
Literatūrinis A. Puškino muziejus organizuoja Lietuvos moksleivių mokslinę konferenciją „Puškinas – 220“, skirtą poeto Aleksandro Puškino 220-osioms gimimo metinėms paminėti. Ji vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Konferencijos pranešimų temos susijusios su A. Puškino gyvenimu ir kūryba, jos reikšme pasaulio literatūrai ir kultūrai. Plačiau…
Paieška svetainėje
| Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.
T. Fuleris |
Lituanistika mokykloje
© 2024 Ugdymo plėtotės centras
© 2024 Ugdymo plėtotės centras