Lituanistika mokykloje

Paskaita „Albert’as Camus ir egzistencializmo filosofija“ lapkričio 14 d. 18 val. Prancūzų institute

2018-10-24

Prancūzų institutas Lietuvoje kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia į paskaitą „Albert’as Camus ir egzistencializmo filosofija“. Pranešėjas – filosofas, vertėjas, Emmanuelio Levino centro direktorius dr. Viktoras Bachmetjevas, moderatorius – vertėjas, redaktorius Paulius Garbačiauskas. Plačiau…

Unikalus raidynas iš Lietuvos vaizdų

2018-10-24

Unikalus raidynas https://simtmecioraidynas.lt/

Raidyną dovanoja Tele2 Lietuva Inovacijų biuras.
Fotografas: Karolis Janulis

Visa Lietuva ir visos lietuviškos raidės – iš paukščio skrydžio. Susipažinkite su unikaliu alfabetu, parašykite asmeninę žinutę iš gražiausių Lietuvos vaizdų ir pasižiūrėkite, kaip Inovacijų biurui pavyko rasti ir nufotografuoti visas 32 raides.

Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/GlobaliLietuva

Šimtmečio dovana Lietuvai: šalies vaizdai, kuriais galima rašyti

2018-10-24

„Tele2“ pristatė kartu su fotografu Karoliu Januliu sukurtų nuotraukų parodą „Šimtmečio raidynas“. Iš paukščio skrydžio užfiksuoti šalies vaizdai, primenantys lietuviškosios abėcėlės raides – dovana Lietuvai Šimtmečio proga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pranešimo spaudai autorių nuotr. Plačiau…

Pristatome parodos „Mokykla 2018“ renginius

2018-10-24

Lapkričio 23–24 d. jau aštuntą kartą vyks respublikinė švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2018“. Kviečiame susipažinti su parodos renginių tinkleliu. Daugiau nei 150 edukacinių renginių bus atviri, išankstinė registracija vyks tik į Atradimų laboratorijas.

Plačiau…

Mentorystės konkursas „Mano knyga bus!“ ieško jaunųjų rašytojų

2018-10-23

Skaitymas ir rašymas yra du neatsiejami dalykai – jeigu nori rašyti, reikia daug skaityti, o jei daug skaitai, yra didelė tikimybė, kad vieną dieną kils mintis ir pačiam kažką parašyti. Rašančių žmonių Lietuvoje tikrai nemažai, tačiau aptikti paauglio parašytą knygą yra tikra retenybė. Bet argi ne mokykloje ir prasideda rašytojo kelionė? Ten, kur rašymas yra kasdienybė, ten, kur perskaitoma daugiausiai knygų? Literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“ imasi ieškoti rašančių mokinių ir padėti jiems priartėti prie svajonės tapti tikrais rašytojais išsipildymo.

Mentorystės konkursas „Mano knyga bus!“ ieško rašančių dvylikos – aštuoniolikos metų mokinių, kurie turi parašę knygos rankraštį ir nori pasidalinti savo tekstais su kitais. Kitaip nei įprasta rašymo konkursams, „Vaikų žemės“ konkursas rašančius apdovanoja ne piniginėmis premijomis ar kitokiomis materialiomis dovanomis – nugalėtojams atiteks viena iš trijų literatūrinių draugysčių su Lietuvoje publikuotais autoriais.

Kaip teigia vienas literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ įkūrėjų Justinas Vancevičius, toks apdovanojimas jaunajam rašytojui yra gerokai svarbesnis nei koks nors planšetinis kompiuteris – šis apdovanojimas yra galimybė užmegzti draugystę su tuo, kas jau yra įgyvendinęs jauno žmogaus svajonę tapti rašytoju. Visai nenuostabu, kad daugybė rašytojų pasakoja rašę nuo ankstyvos paauglystės, bet knygomis jų rašymas pavirto tik gerokai vėliau – svajonės pasimeta, kai niekas nors truputį nepadeda joms išsipildyti. O kas geriau gali padėti patikėti ta svajone, jei ne gyvas rašytojas, kuris kažkada taip pat svajojo, kaip ir tas šiandieninis rašantis paauglys.

Visai neseniai paskelbtas mentorystės konkursas „Mano knyga bus!“ jau sulaukė nemažo susidomėjimo, – sako J. Vancevičius. – Nežinome, kiek tų besidominčių iš tikrųjų dalyvaus konkurse, bet jei kažkuo domimasi, reiškia, kad tai įdomu, kad tai naudinga, o toks ir yra mūsų tikslas – atrasti tuos literatūros pažinimo kampus, kurie sudomina vaikus ir paauglius. Plačiau…

Spalio 16–30 d.: knygų paroda „Šimtas šimtmečio knygų“

2018-10-23

Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – per du pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatomos 100 svarbiausių lituanistinių mokslo knygų, skirtų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui. Plačiau…

Naujoje „Europeanos“ parodoje – lietuviškos emigracijos pėdsakai

2018-10-23

Praėjusių metų rugsėjį prasidėjęs naujas Europos kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos „Europeanos“ projektas, skirtas migracijai temai mene ir moksle („Migration in the Arts and Sciences – A Europeana Migration Thematic Collection“), džiugina pirmaisiais rezultatais. Praėjusią savaitę paskelbtoje pirmoje projekto parodoje „Keliaujantys žmonės: kaip migracija pakeitė pasaulį“ (angl. „People on the Move. How Migration Has Changed the World“) tarp daugybės įvairių tautų atstovų migrantų išvysime ir lietuvišką pavardę – Aleksandro Mykolo Račkaus. Plačiau…

„Knyginyčia“: judrus žmogus tekste ir gyvenime

2018-10-23

Tekste „XIX amžiaus psichologija Lietuvoje“ Vytautas Kavolis atkreipia dėmesį į naują to meto lietuvių rašto kultūroje atsiradusį elementą, kurį vadiną „judraus žmogaus atsiradimu“. Antrajame XIX a. ketvirtyje lietuvių literatūrą užplūsta tekstai, kuriuose vaizduojamas žmogus, neprisirišęs prie savo aplinkos, negyvenąs nuolat vienoje vietoje, bet keliaująs po pasaulį. Motiejus Valančiaus Juzė („Palangos Juzė“, 1869 m.), Juozapo Silvestro Dovydaičio keliaujantis senukas („Šiaulėniškis senelis“) ir kiti to meto raštijos keliauninkai keliaudami ne tik moralizuoja, auklėja, bet ir dalinasi patirtimi, pasakoja apie pasaulį už sodžiaus ribų. Tokio žanro literatūra plinta ir žadina lietuviško kaimo žmonių vaizduotę. V. Kavolio požiūriu, keliaujančio, pasauliu už parapijos ribų besidominčio žmogaus literatūra ruošė dirvą ir ekonominei iniciatyvai bei migracijai. Plačiau…

Nuo lapkričio 6 d.: kūrybiškumo valandos „Žaislotekoje“

2018-10-23

KÅ«rybiÅ¡kumo valandos âÅ½aislotekojeâ

Ilgėjant rudens vakarams, vis labiau norisi pasinerti į namų šilumą arba rasti jaukų kampelį ilgiems ir prasmingiems pokalbiams. Šią užduotį sudėtinga įvykdyti, ypač kai turime aktyvių, vietoje nenustygstančių atžalų. Kviečiame susitikti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur galėsite maloniai pabendrauti prie kavos puodelio, o vaikams suteiksite progą pasinerti į pasakų pasaulį. Plačiau…

Povilas Andrius Stepavičius. Niekaip nepamirštami pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną

2018-10-19

Lietuvos valstybės šimtmetis lietuvius paskatino iš naujo įvertinti ne tik savo valstybės nueitą politinį kelią, bet ir kultūros pokyčius bei virsmus. Viena iš kultūros atšakų – lietuvių literatūra pradėjo formuotis šiek tiek anksčiau, nei susikūrė Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. Žinoma, išimtimis tektų laikyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), Mikalojaus Daukšos „Postiles“ ir kitus ankstyvųjų naujųjų laikų autorius rašiusius lietuviškai. Visgi šiandien labiausiai esame veikiami XIX a. antrojoje pusėje prasidėjusios lietuvių literatūros, nuo kurios galime vesti savo nacionalinės literatūros pradžios liniją.
Plačiau…

Paieška svetainėje