Rašytojo Juozo Baltušio (1909–1991) dienoraštinis palikimas, kurį sudaro kasmet nuo 1969-ųjų rašyti rankraštiniai tomai, bendrai pavadinti „Vietoj dienoraščio“, paties autoriaus išankstiniu nurodymu buvo uždraustas viešinti dar dvidešimt penkerius metus po jo mirties. Praėjus nustatytam terminui, kūrėjo dukra ir autorinių teisių paveldėtoja Rita Baltušytė maloniai suteikė leidimą susipažinti su šiais dienoraščiais, saugomais Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonduose, ir parengti publikaciją „Metų“ žurnale.
Plačiau…

Justinas Marcinkevičius – viena labiausiai mitologizuotų ir kanonizuotų Lietuvos istorijos figūrų, naujausių laikų Palemonas. Vertintas tiek sovietų valdžios, tiek ir visuomenės, jau po Nepriklausomybės atkūrimo išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju, po kurio mirties Lietuvoje buvo paskelbtas dviejų dienų gedulas. Vieniems – naujosios Lietuvos kūrėjas, vedlys ir simbolis, kitiems – prisitaikėlis ar net kolaborantas.
Plačiau…

Doc. dr. Kęstutis Urba parengė naują mokomąjį leidinį „Vaikų literatūros sistemos formavimasis iki XIX amžiaus“. Leidinys skirtas į vaikų literatūrą besigilinantiems studentams ir visiems kitiems, besidomintiems šia sritimi.
Plačiau…

„Kitaip negalėjau. Ar kas nesutiko, peikė ar gyrė, man buvo vis tiek. Kalba – mano gyvenimas, mano duona, mano dienos ir naktys. Tik vienu tarpu užėjo mintis, kad esame pasidavę šiek tiek į taisymus. Sakau, numosiu ranka į juos ir eisiu į taisymų istoriją“, – juokavo „Lietuvos žinioms“ kalbininkas Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
Plačiau…

K. Bradūno šimtmečiui Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta paroda, kurioje eksponuojami K. Bradūno rankraščiai, knygos, šeimos nuotraukos. Bradūno laiškai, kuriuose atsiveria poeto gyvenimas, mintys, sudėti į knygą „Kazys Bradūnas. Archyvai“.
Plačiau…