Pra­bė­gę 2016-ie­ji ne­šė­si ir be­ga­lę kny­gų, iš ku­rių ga­lė­jo rink­tis ir net kai ką iš­si­rink­ti net pa­ts iš­ran­kiau­sias skai­ty­to­jas. Ži­no­ma, daug ką le­mia skai­ty­to­jo sko­nis. Vie­ni ati­duo­da pir­me­ny­bę kla­si­kai, ki­ti – nuo­ty­ki­ų ar fan­tas­ti­nei li­te­ra­tū­rai. Dėl sko­nio, kaip sa­ko­ma, ne­si­gin­či­ja­ma. Ta­čiau da­bar lei­dė­jai daž­niau su­ne­ri­mę, kad po­pie­ri­nes kny­gas ims keis­ti elekt­ro­ni­nės ar jas ap­skri­tai iš­stums in­ter­ne­tas. Ta­čiau Eu­ro­po­je kol kas di­des­nių po­ky­čių šio­je sfe­ro­je nė­ra (ryš­kes­nis su­si­do­mė­ji­mas šio­mis kny­go­mis jau­čia­mas JAV).
Plačiau…

Istorikas Aras Lukšas savo straipsnyje primena: „Prieš 64 metus per Raguvos girioje surengtą čekistinę operaciją žuvo nepaprasto talento poetas Bronius Krivickas. Tai pačiai plunksnos brolių plejadai kaip ir Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka-Nyliūnas ar Vytautas Mačernis priklausęs B. Krivickas svajojo paskirti savo gyvenimą kūrybai, tačiau karas ir sovietinė okupacija privertė poetą stoti į kario kelią.“
Plačiau…

Mokytojai lituanistai dažnai ragina vaikus skaityti. Būtų smagu, kad mokiniai, skaitydami knygas, stebėtų kūrinių kalbą, pasižymėtų vietas, kurias, jų nuomone, galima buvo parašyti taisyklingiau, stilingiau. Kaip tai daryti, ką patarti mokiniams, galima pasimokyti ir iš kalbininkės Ritos Urnėžiūtės straipsnio „Pabildėjimai apie lietuvių vaikų literatūrą“, skelbto „Gimtosios kalbos“ 2016 metų 11 numeryje.
Maloniai kviečiame užsiprenumeruoti „Gimtąją kalbą“ 2017 metams.
Plačiau…

Pasirinkdamas pavadinimui šią Vinco Kudirkos ir Adomo Mickevičiaus parafrazę, tikriausiai bent jau abiejų iš amžinybės žvelgiančių didžiųjų vyrų akyse stipriai rizikuoju. Nes tai, ką jie būtų laikę savąja Lietuvos valstybe, niekaip nesutaptų, ir ne vien teritoriniu požiūriu. Tuo būdu šiedu lietuviai, tautiškasis ir istorinis, turėtų savo amžinąją ramybę aukoti amžinajam Lietuvos valstybingumo – taip sunkiai įgyjamo ir lengvai prarandamo – klausimui, pažadinančiam virtinę kitų klausimų.
Plačiau…