Kalbos komisija Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlė numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai savo dalykus dėstytų taisyklinga lietuvių kalba.
Plačiau…
Kalbos komisija Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlė numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai savo dalykus dėstytų taisyklinga lietuvių kalba.
Plačiau…
Marijos radijas laidoje „Meilė tiesoje“ gvildena socialines problemas, visuomenės aktualijas, aptaria įvairias kasdienio gyvenimo akimirkas.
Laidoje dalinamasi mintimis apie švietimą, bendrojo gėrio paieškas, tautiškumą, pilietiškumą – nuo kasdienių konkrečių įvykių iki filosofinio apmąstymo besišaukiančių temų.
Plačiau…
Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė).
Plačiau…
Birželio 10-12 d. Islandijoje vyko kasmetinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“, kurio tikslas – sutelkti užsienyje gyvenančius lietuvius, o mokytojams ir švietimo organizacijų atstovams – pasidalinti patirtimi vaikų ugdymo, mokymo metodikos bei kitais švietimo klausimais. Šiemet sąskrydžiui pasirinkta tema „Lietuvių kalbos mokymas kalbų ir kultūrų kryžkelėje“ gvildenta diskutuojant, kaip vaikams padėti užaugti dvikalbiams, taip pat – apie vaikų kalbinio ugdymo metodus ir priemones, lituanistinių mokyklų mokytojų darbą ir kvalifikacijos kėlimą.
Plačiau…
Didžiausia šio laikmečio apgavystė yra ne kokia politinė ar ekonominė afera, o įteigimas jaunam žmogui, kad gyvenimas turi būti sėkmingas ir lengvas. Kad viskas turi sektis lengvai, iš pirmo karto, be pastangų – tada gyveni teisingai. Jei taip nevyksta, vadinasi, klaidingai pasirinkai, o klaidingai pasirinkti negalima, nes tai jau nesėkmingas ir sunkus kelias.
Plačiau…
Šiųmečiai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai kai kurias mokyklas turėtų priversti rimtai pagalvoti apie jų perspektyvą. Dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinios – tik pusėtinos. Kai kuriose Panevėžio dešimtosiose klasėse matematikos ir lietuvių kalbos pažymių vidurkis net nesiekia teigiamo balo.
Plačiau…
Nacionalinės premijos laureato prozininko Juozo Apučio (1936-2010) kūrybos vienas pamatinių motyvų buvo vaikystės patirtys ir anksti į sąmonę įsirašę ženklai, patvirtina rašytojo našlė Virginija Aputienė.
Plačiau…
Juozas Aputis (1936 – 2010) – žymiausias Lietuvos XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. 1960 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1959 m. dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“, „Metų“ redakcijose. 1991–1994 m. buvo vyriausiasis „Metų“ redaktorius, nuo 1990 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys. Pirmosios J. Apučio novelių knygos – „Žydi bičių duona“ (1963) ir „Rugsėjo paukščiai“ (1967) – ženklino permainas lietuviškoje prozoje – perėjimą nuo epinio objektyvaus vaizdavimo, kurio reikalavo socialistinio realizmo teorija, prie lyrinio ir poetiško pasakojimo. Vėlesniuose autoriaus kūriniuose – „Horizonte bėga šernai“ (1970) ir „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ – išryškėjo visuomeninė ir tautinė Apučio kūrybos prasmė, jos orientavimasi į gilesnius būties klausimus.
Plačiau…
Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyrius kviečia į mokslinę konferenciją „Žalias laiko vingis“, skirtą Juozo Apučio 80-osioms gimimo metinėms.
Plačiau…